Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė, kad savireguliacijos modelis yra įtvirtinamas įstatymu, kurį priima Seimas. Nutarta klausimą dėl darbo grupės steigimo svarstyti dar ir kitą savaitę, kad visos suinteresuotos organizacijos išsakytų savo lūkesčius ir poziciją.
Seimo Kultūros komitetas planuoja kreiptis į Seimo valdybą, kad parlamente būtų sudaryta darbo grupė sukurti naują žiniasklaidos savireguliacijos modelį, nes dabar veikianti Visuomenės informavimo etikos asociacija ir Visuomenės informavimo etikos komisija (VIEK) dėl savo veiklos yra sulaukusios nemažai žurnalistų kritikos. Žurnalistams yra kilę pagrįstų abejonių dėl Komisijos veiklos teisėtumo, sprendimų objektyvumo, skaidrumo bei skiriamų lėšų panaudojimo.
Apie būtinybę keisti savireguliacijos modelį savo poziciją yra išsakiusios ir žiniasklaidos priemones vienijančios organizacijos. Viena iš tokių – nacionalinių laikraščių ir žurnalų leidėjams atstovaujanti asociacija „Nacionalinė spauda“. Asociacijos pirmininkės Inetos Stravinskaitės nuomone, šiandien Lietuvoje yra būtina žiniasklaidos savireguliavimo sistemos reforma. Savireguliacija neturi būti paremta ginčytinais principais bei priklausyti nuo kai kurių asmenų privačių interesų.
Nuo 2016 m. iki 2020 m. vidurio VIEK priiminėjo sprendimus remdamasi neregistruotu teisės aktu – Etikos kodeksu, ką neskundžiama nutartimi pripažino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Neteisėtu pagrindu priimti sprendimai negali būti teisėti. Tokia VIEK veikla pakenkė žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių dalykinei reputacijai, sukėlė abejonių dėl VIEK narių veiklos teisėtumo ir kompetencijos.
Visuomenės informavimo etikos komisijai šiuo metu vadovaujantis asmuo yra oficialiai registruotas lobistas, kas reiškia galimus komercinius interesus.
Kritikos sulaukė ir VIEK finansavimo modelis, nes dabar lėšos skiriamos ne tiesiogiai Komisijai, o Visuomenės informavimo etikos asociacijai. Todėl atsiranda galimybė manipuliuoti tam tikrais duomenimis, kyla abejonių dėl lėšų panaudojimo skaidrumo.
Visuomenės informavimo etikos asociacija periodiškai gauna nemažas lėšas, kurios anksčiau patekdavo į Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ir būdavo naudojamos įvairiems žurnalistų projektams. Dabar tos lėšos atitenka VIEK nariams už posėdžius, Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktoriaus pareigybės išlaikymui, naudojamos kaip užmokestis brangiai apmokamiems advokatams teisminiuose procesuose prieš žurnalistus.
Jei Komisija būtų finansuojama tiesiogiai, ji turėtų teikti išsamias ataskaitas, kurios užtikrintų veiklos skaidrumą ir nekeltų klausimų, ar savireguliacijai skirtos lėšos panaudojamos tinkamai.
Yra būtina ir VIEK narių rotacija, nes kai kurie nariai dirba dešimtmečiais, tai sudaro prielaidas interesų konfliktams. Narius turėtų deleguoti žurnalistų organizacijos, o rotacija vykti kas 2-3 metus.
Jei VIEK įsteigta kaip žurnalistų savitvarkos institucija, tada Komisijoje turėtų dirbti realiai šiuo metu dirbantys žiniasklaidos atstovai, autoritetą pelnę žurnalistai, turintys mažiausiai 10 metų praktiką nepriklausos Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.
Pats Etikos kodeksas turėtų būti viešai išdiskutuotas žurnalistų bendruomenėje ir priimtas bei įteisintas. Dabartinį Kodeksą galimai sukūrė ir patvirtino grupė lobistų ir teisininkų, kurie šioje srityje gali turėti privačių interesų.
Kultūros komiteto posėdyje dalyvavęs vienos iš žurnalistų organizacijos atstovas Dainius Radzevičius tvirtino, kad savireguliacijos mechanizmą turi kurti pati žiniasklaida, o ne politikai: „Rekomenduoju paskaityti, kas yra definicija „žiniasklaidos savireguliacija“ – tai yra žiniasklaidos specialistų savanoriškai sukurta sistema, ir intencijos kurti turi ateiti iš žiniasklaidos“.
Kultūros komiteto vadovas V.Juozapaitis teigė, kad kurdama naują žiniasklaidos savireguliacijos modelį darbo grupė ieškotų bendro vardiklio.
Seimas imtųsi tik moderatoriaus vaidmens.
„Politikai nebegali kištis, kai veikia mechanizmas. Tačiau mechanizmas sukuriamas priimant dėl jo įstatymą“, – pabrėžė parlamentaras.
Su prašymu keisti dabar galiojančią sistemą į Kultūros komitetą pernai kreipėsi ir LRT. Tuomet nacionalinio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad dabar įstatyme numatytas paradoksalus reguliavimas, turintis interesų konflikto požymių.
Dabar galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija.
Tačiau yra nemažai žurnalistų, leidėjų ir žiniasklaidos priemonių, kurios nėra minėtos asociacijos nariai, todėl jiems nėra sudaryta lygiavertė galimybė į atstovavimą, o taip pat ir į gynybą. Tai sudaro prielaidas ir galimiems susidorojimams su konkurentais.
„Asociacija „Nacionalinė spauda“ mano, kad žiniasklaidos savireguliacijos sistemos pertvarka būtina, ji turi apimti tiek diskusijas dėl naujo Etikos kodekso, tiek VIEK sudarymo principų pakeitimus ir Komisijos narių rotaciją, tiek finansavimo modelio pertvarką.
Kitu atveju žiniasklaidos savireguliacija kelia labai daug abejonių, kas menkina visos žiniasklaidos reputaciją, į viršų iškelia tam tikrų grupių finansinius interesus , o ne žiniasklaidos objektyvumą ir etiškumą“, – pabrėžia asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovė I.Stravinskaitė.
