Parlamentas ketvirtadienį taip beviltiškai paniro į nuotolinio darbo chaosą, jog nusprendė nutraukti posėdį, ir jau kitą antradienį rinktis į plenarinį posėdį gyvai. Tačiau valdančioji dauguma vis viena nenori patenkinti dalies opozicijos reikalavimo parlamentarus paskiepyti prioritetine tvarka ir nedelsiant.
Opoziciniai valstiečiai ir socialdemokratai reikalauja tokio skiepijimo tam, kad parlamentarai galėtų dirbti savo darbą tiesiogiai, būdami darbo vietose bei, pasak jų pačių, apsunkintų valdančiųjų galimybes manipuliuoti valdžia. Tačiau ne tik valdantieji, bet ir opoziciniai „darbiečiai“ bijo tokio žingsnio dėl galimo visuomenės pasipiktinimo tokia „privilegija“.
Reikalauja grąžinti į salę
Šį ketvirtadienį vykęs plenarinis nuotolinis Seimo posėdis žlugo, galima sakyti, nei dorai neprasidėjęs. Jo darbotvarkę parlamentarai buvo priversti tvirtinti net apie pusantros valandos.
Priežastis – gausybė techninių nesklandumų ir trikdžių, trukdžiusių Seimo nariams, iš kurių daugelis ir taip nėra labai kompiuteriškai raštingi, ir dalyvauti posėdyje, ir orientuotis, kas apskritai vyksta.
Opozicijos atstovai netrukus ėmė vienas po kito reikalauti, jog parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen padaryti posėdžio pertrauką, per kurią politikai susirinktų į Seimo salę ir posėdžiautų gyvai. Taip pat politikai reikalavo, jog Seimo vadovybė apskritai baigtų nuotolinį posėdžiavimą ir bent jau plenariniai posėdžiai vėl vyktų gyvai.
Iš pradžių Seimo pirmininkė tam kategoriškai priešinosi. Ji teigė, jog problemos – laikinos ir yra susijusios pirmiausia su pačios kompiuterinės sistemos bėdomis, o ne parlamento ir jo technikos trūkumais.
Tačiau po pertraukų bei specialių skubių parlamento vadovybės pasitarimų V.Čmilytė-Nielsen buvo priversta nusileisti ir posėdį baigti, taip ir nebaigus svarstyti jame pateikto įstatymo projekto, numatantį privalomą kai kurių sričių darbuotojų testavimą dėl koronaviruso.
Be to, buvo paskelbta, jog kitą antradienį parlamentas rinksis į posėdį gyvai.
Įžvelgia tyčinį sabotažą
Bet Seimo opozicijos atstovai teigia, jog toks blaškymasis kenkia ne tik parlamento darbui, bet ir prestižui. Pasak jų, reikėtų visus Seimo narius paskiepyti prioritetine tvarka ir baigti šiuos žaidimus.
Pagrindinis kandidatas į opozicijos lyderius, buvęs valstiečių premjeras Saulius Skvernelis „Lietuvos rytui“ piktinosi, kad Seimo vadovybė nenori to daryti ir dalinosi įtarimais, kad tai daroma dėl politinių išskaičiavimų.
Pasak jo, valdantieji, viena vertus, taip nori kiek įmanoma labiau neutralizuoti opoziciją, kitą vertus, visą Seimą, taip atrišdami rankas patys sau ir Vyriausybei. Sumaištyje skendintis ir neįgalus parlamentas bei jo opozicija, pasak S.Skvernelio, nebetrukdo valdžios viršūnėlėms, kurios ir taip nesusitvarko su pandemijos valdymu.
Be to, pasak S.Skvernelio, nemažai parlamentarų jau ir taip persirgo koronavirusu, taigi pasiskiepyti reikėtų ne visiems.
Taigi, pagrindinė opozicijos jėga valstiečiai ir šiuo klausimu juos remiantys socialdemokratai neseniai Seimo pirmininkei pateikė prašymą svarstyti viso Seimo paskiepijimą prioritetine tvarka. Ši jį persiuntė visų parlamento frakcijų vadovybėms, prašydama jų nuomonės.
Tačiau jau šią savaitę paaiškėjo, jog valstiečių ir socialdemokratų norui nebus lemta išsipildyti. Mat jų neparėmė net ir trečioji opozicinė frakcija – Darbo partijos.
Jos atstovai „Lietuvos rytui“ teigė, jog dalis frakcijos narių buvo linkę pasiskiepyti kuo skubiau, tačiau nusvėrė nuomonė, jog tai pernelyg pavojinga politine ir viešųjų ryšių prasme. Esą Seimą ir visas jo puses užgrius kritikos ir tautos rūstybės banga, tad verčiau laukti savo eilės su paprastais mirtingaisiais.
Pageidauja tik „AstraZeneca“
Tokios pačios nuomonės, kaip ir Darbo partijos frakcija, pasirodo, laikosi ir valdantieji.
Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovybė lrytas.lt teigė, jog vieningos nuomonės frakcijos gretose nebuvo ir ji buvo pasidalijusi. Tačiau vėliau vis dėlto nugalėjo sprendimas, jog politikams reikia laukti bendroje eilėje ir nesiveržti į priekį, be to, geriausiai būtų skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, dėl kurios valdantieji šią savaitę patyrė vieną didžiausių per visą kadencijos pradžią komunikacinių nesėkmių.
Antradienį Vyriausybės vadovė I.Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys vienareikšmiškai žadėjo tęsti skiepijimą šia vakcina, nepaisant visų kalbų ir gandų apie neva jos keliamas komplikacijas.
Tačiau jau po kelių valandų skiepijimas šia vakcina buvo sustabdytas, teisinantis ministerijai pavaldžios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos „rekomendacijos“.
Nepaisant to, kad pati Europos vaistų agentūra ketvirtadienį paskelbė šią vakciną saugia ir skiepijimas Lietuvoje ja buvo atnaujintas, visos vakcinavimo kompanijos reputaciją puolė gelbėti aukščiausi valstybės pareigūnai.
Premjerė, Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen ir pats prezidentas Gitanas Nausėda, o taip pat ir A.Dulkys pažadėjo jau pirmadienį viešai pasiskiepyti būtent „AstraZeneca“.
Pageidavimą skiepytis būtent šia vakcina pareiškė ir oficialų pareiškimą šiuo klausimu taip pat paskelbęs Liberalų sąjūdis.
Tokią pačią poziciją lrytas.lt paskelbė ir valdančiosios Laisvės partijos frakcijos vadovai, bei Seimo konservatorių vadovė, parlamento vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, frakcijos nariai tiesiog lauks savo eilės skiepytis – ir būtent „AstraZeneca“.
Tuo pačiu abiejų frakcijų atstovai liudijo, kad ir jose buvo skirtingų nuomonių šiuo klausimu, o konservatorių gretose net neįvyko jokios formalios diskusijos, paliekant sprendimo galią vadovybei.
