Žmogaus teisių organizacijų atstovai teigia, jog pataisos yra reikalingos, nes dabartinis reguliavimas sukuria nebaudžiamumo fenomeną, tuo metu teisininkas Petras Ragauskas įstatymo projektą įvertino kaip „teisinio nihilizmo viršūnę“.
Siūlomos pataisos
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigė, jog parengtos pataisos sudarytų prielaidas tinkamiau taikyti atsakomybę dėl neapykantos kalbos nusikaltimų, o pagrindiniai projekto tikslai – įvesti administracinę atsakomybę už neapykantos kurstymą ir įtraukti papildomus neapykantos bei diskriminacijos požymius.
Į Administracinių nusižengimų kodeksą siūloma įtraukti naują straipsnį, kuris numatytų administracinę atsakomybę už tyčiojimąsi ar niekinimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės.
Jei Seimas pritartų, administracinė atsakomybė būtų taikoma tam, kas viešai tyčiojosi ar niekino žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Taip pat tam, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi ar niekinama žmonių grupė ar jai priklausantis asmuo. Tokios veikos užtrauktų baudas nuo 560 eurų iki 1200 eurų.
Žodžio laisvė – tiksliai apibrėžta
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teikiamus pasiūlymus įvertino labai teigiamai – anot jos, šiuo metu egzistuoja tam tikras nebaudžiamumo fenomenas, kuriuo yra piktnaudžiaujama.
„Sutinku, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai. Todėl tais atvejais, kai neapykantos kurstymas nesiekia pavojingumo, kurio reikalauja baudžiamasis įstatymas bei suformuota teismų praktika, neapykantą kurstantiems asmenims turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė A.Skardžiuvienė.
Tuo metu išplėtus saugomų asmens tapatybės požymių sąrašą, anot jos, daugiau žmonių turėtų teisinę apsaugą.
Reaguodama į kalbas viešojoje erdvėje, jog tokiomis pataisomis būtų ribojama žodžio laisvė, A.Skardžiuvienė pabrėžė, jog žodžio laisvė, kuri ginama įstatymais, yra gana tiksliai apibrėžta, ir nesuteikia teisės tyčiotis ar niekinti asmenis dėl jų tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitų tapatybės požymių. Anot jos, riba tarp neapykantos kalbos ir žodžio laisvės yra gana aiški.
„Esminį skirtumą galime rasti mūsų šalies Konstitucijoje. Joje rašoma, kad žmonės turi teisę turėti savo įsitikinimus, gali laisvai juos reikšti. Bet ši teisė yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tokiais kaip tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos, diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Jei neapykantos kalbos draudimą laikytume „žodžio laisvės apribojimu“, tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad tokių „apribojimų“ Lietuvoje yra ne vienas. Pavyzdžiui, negalima viešai raginti keisti Lietuvos konstitucinės santvarkos, kėsintis į mūsų valstybės nepriklausomybę. Taip, kaip privalome gerbti savo valstybės orumą ir teises, taip turime gerbti ir jos žmones“, – aiškino kontrolierė.
Kyla klausimų
Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė lrytas.lt teigė, kad vienas iš susitarimo pagrindų gyvenant demokratinėje valstybėje yra tai, jog naudojamės žodžio laisve, galime kritikuoti ir išsakyti savo nuomonę, tačiau kalba, kuria kurstoma neapykanta, nėra žodžio laisvės dalis – tą nurodo tiek Konstitucija, tiek kiti Lietuvoje galiojantys teisės aktai.
Anot jos, šia prasme ministrės E.Dobrovolskos siūlomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos revoliucijos nepadarytų ir Konstitucijos nepakeistų: „Tai yra mūsų visuomenės, demokratinių valstybių pagrindas: viena vertus, mes naudojamės žodžio laisve, kita vertus – mes tai darome atsakingai, nes žinome, prie ko neapykantos skatinimas ir kurstymas privedė. XX amžius, deja, yra labai neigiamas to pavyzdys – turiu omeny Antrąjį pasaulinį karą, vykusias represijas ir genocidus“.
J.Juškaitės teigimu, Lietuvos žmogaus teisių centras pritaria iniciatyvai, jog vietoje baudžiamosios atsakomybės atsirastų atvejai, kada būtų taikoma administracinė atsakomybė, tačiau, anot jos, kyla klausimas, ar tie atvejai, kurie siekia baudžiamosios atsakomybės lygį – kurie yra pavojingi ir kuriais kurstoma susidoroti, nebus „nurašomi“ administracinei atsakomybei.
„Ilgą laiką gyvenome nebaudžiamumo atmosferoje, kai galėjome tyčiotis, niekinti, kai kuriais atvejais ir kurstyti neapykantą, tačiau tai, kartais ir pagrįstai, nesiekia baudžiamosios atsakomybės lygio, kita vertus, žala buvo daroma. Kaip teigė ir teisėsaugos institucijos, neturėjome įrankių įvertinti, nubausti ir naikinti neapykantos bei nebaudžiamumo klimato“, – kalbėjo J.Juškaitė.
Centro komunikacijos vadovės teigimu, jeigu iš tikrųjų norime bendrauti pagarbiai vienas kito atžvilgiu, klausimų, kur yra žodžio laisvė, ir kur yra noras sumenkinti, tyčiotis, kilti neturėtų.
„Tikrai labai nesudėtinga atskirti, ar konkretaus žmogaus komentaras iš tikrųjų yra niekinimas, tyčiojimasis, kurstymas susidoroti, užduodant sau klausimą: „Ar gyvai sutikus tą žmogų, jei tai nebūtų internetinė erdvė, aš šiuos dalykus, kuriuos dabar rašau, išdrįsčiau pasakyti?“, – pavyzdį pateikė ji. Be to, J.Juškaitės teigimu, akivaizdu, jog niekinančių, menkinančių terminų vartojimas atsiliepiant apie tam tikrą asmenį ir yra niekinimas bei menkinimas.
Projekte numatyta, kad policijos pareigūnai turėtų įvertinti, kur yra neapykantos kalba, o kur yra nuomonė. J.Juškaitė pabrėžė, kad policija tai padaryti geba, ir daro jau daugybę metų.
Pataisos pašiurpino
Konstitucinės teisės ekspertas, advokatas Petras Ragauskas portalui lrytas.lt teigė, kad siūlomos pataisos jį „pašiurpino“ dėl kelių aspektų, pirmiausia – dėl projekto nekokybės.
Anot jo, su Baudžiamojo kodekso (BK) pataisomis situacija paprastesnė – pridedami papildomi diskriminacijos požymiai, tokie, kaip lytinė tapatybė, odos spalva, pilietybė, etninė kilmė, yra tik patikslinimas, ir dėl jų jokių bėdų nėra. Tačiau 60 straipsnio 12 punktas teisininkui sukėlė abejonių – atsiranda nauja sunkinanti aplinkybė, kurios iki tol nebuvo: jog „Veika padaryta dėl išankstinių neigiamų nuostatų grįsto priešiškumo“.
„Kas tai per abstraktybė ir kaip apskritai galima išankstinėmis nuostatomis matuoti žmogaus atsakomybę? Jei žmogus turi išankstines nuostatas, tarkime, iš vaikystės atsinešęs, tėvai, mokykla jį taip auklėjo, tai ar jo kaltė, kad jis turi nuostatas? Niekas už nuostatas, poziciją, nuomonę šiaip nebaudžia. Bendras principas dabar būtų toks, kad jei turi kokią nuostatą, tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Iki šiol buvo nuostata, jog „Siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei yra padarytas nusikaltimas“ – aktyviai veiki, sieki išreikšti. Tačiau čia atsiranda naujadaras, išankstinė neigiama nuostata, tai, kas yra žmogaus galvoje, tampa sunkinanti aplinkybė.
Neįsivaizduoju, kaip prokurorai tas išankstines neigiamas nuostatas ir jomis grįstą priešiškumą įrodinės – ar ten nuostatomis grįstas priešiškumas, ar ne. Pabandyk įrodyti, kad ta nuostata neigiama ne šiaip sau yra, o dar išankstinė“, – kalbėjo P.Ragauskas.
Tuo metu vertindamas siūlomas Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, P.Ragauskas teigė, kad jomis pasiekta teisinio nihilizmo viršūnė.
„Baudžiamajame kodekse, ir apskritai tarptautiniame kontekste, turime smurto ir neapykantos skatinimą ir kurstymą. Iš aiškinamojo rašto matyti, kad to mažai, ir vietoje neapykantos ir smurto atsiranda tyčiojimasis ir niekinimas. Nežinau, ar autoriai bent jau pasižiūrėjo į lietuvių kalbos žodyną, ką reiškia šie žodžiai“, – stebėjosi teisininkas.
Anot jo, pirmoji žodžio „Niekinti“ reikšmė – rodyti panieką, žiūrėti iš aukšto, be pagarbos, antroji reikšmė – laikyti menku, neturinčiu reikšmės dalyku, nekreipti dėmesio, nepaisyti.
„Negaliu iš aukšto ir be pagarbos žiūrėti į tam tikrą asmenį dėl to, kad jis priklauso kažkokiai grupei? Negaliu niekinti apsirijėlio, paleistuvio, kyšininko, negaliu sakyti, kad štai ši grupė, pagal tokias vertybes gyvenanti, yra nepriimtina, kad ji man bjauri, kad man ji nepatinka? Kodėl negaliu niekinti žmonių, kurie tokias pažiūras turi, kurie gyvena kaip siurbėlės iš visuomenės, naudojasi tik bendra nauda, patys nieko neduoda?, – retoriškai klausė jis.
Tuo metu žodžio „Tyčiotis“ reikšmė lietuvių kalbos žodyne – „Darbais ar žodžiais tyčia pajuokti, pašiepti“.
„Už tai, kad aš kažką pajuoksiu, pašiepsiu, man – administracinė atsakomybė? Turiu būti baudžiamas už tai, kad noriu kažką „patraukti per dantį“, vien dėl to, kad jis priklauso grupei?“, – kalbėjo teisininkas.
P.Ragauskas pastebi, kad siūlomomis pataisomis nebereikėtų įrodyti patirtos žalos, patirtų neigiamų pasekmių.
„Jei kalbėtume apie saviraiškos laisvę, Konstitucijos 25 straipsnio 3 ir 4 dalys numato išlygą, kada galima riboti saviraiškos laisvę: laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją gali būti ribojama tada, kai reikia apsaugoti, pavyzdžiui, žmogaus garbę ir orumą. Tad bent jau būtų kokia nors pasekmė įtvirtinta, kad buvo pažemintas asmens orumas, jo garbė. Nieko panašaus nėra – užtenka vien to, kad iš kažko pasišaipyčiau, ką nors pašiepčiau, ir viskas – man būtų administracinė atsakomybė.
Pavyzdžiui, net kokio nors nusikalstamo režimo – V.Putino, A.Lukašenkos režimo negaliu smerkti, negaliu iš jų tyčiotis, niekinti, dėl to, kad jie turi savo įsitikinimus ir pažiūras, gyvena pagal tam tikrą vertybių sistemą – Lietuvos teisės kontekste jie taptų neliečiami“, – siūlomas pataisas įvertino P.Ragauskas.
Plačiau apie įvairias frakcijas atstovaujančių parlamentarų grupės įregistruotas Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas skaitykite čia.
