68 metų M.Makarčeva jau aštuonerius metus mina Lietuvos teismų slenksčius – kovoja dėl dviejų butų, kurie priklausė jos gyvenimo draugui ir jai.
Šie butai uostamiestyje atiteko Lietuvos valstybei, tačiau kol vyksta bylinėjimasis, moteriai leista juose gyventi.
Visa bėda, kad dvidešimt metų su Jurijumi Belozorovu kartu gyvenusi M.Makarčeva nebuvo įforminusi oficialios santuokos, nors ne kartą ketino tai daryti.
Kliūtimi oficialiai įregistruoti šeimą tapo tai, kad vienas jų – stačiatikis, kitas – sentikis, o išsižadėti savo tikėjimo jie nenorėjo.
Pora gyveno įprastą gyvenimą, bandė vietoj dviejų senų butų įsigyti vieną modernesnį ir patogesnį, tačiau nespėjo – J.Belozorovas netikėtai mirė.
M.Makarčevos bylas jau nagrinėjo daugiau kaip trisdešimt Lietuvos teismų teisėjų, tačiau galutinis taškas dar nepadėtas.
Klaipėdietės istorija žinoma ir Europos žmogaus teisių teisme. Jis ne tik priėmė M.Makarčevos skundą, bet ir įgaliojo Lietuvos valstybę rasti su ja bendrą kalbą, susitarti, tačiau to padaryti nepavyko.
Kad Strasbūro teismas imtųsi bylos, kuri dar neišnagrinėta visose konflikto šalies instancijose, – labai retas dalykas.
Taip atsitiko todėl, kad Lietuvoje vis dar nepriimtas Partnerystės įstatymas.
Jeigu jis jau galiotų, M.Makarčevai nebūtų iškilę jokių problemų.
Į panašią keblią situaciją Lietuvoje jau yra patekę ir daugiau kartu gyvenimą nugyvenusių porų.
Kartu – dvidešimt metų
M.Makarčeva ir J.Bolozorovas kaip šeima gyveno dvidešimt metų – nuo 1993-iųjų iki 2013-ųjų, kai gegužės 23 dieną vyras staiga mirė.
Jie abu viskuo rūpinosi kartu, dalijosi išlaidomis ir pajamomis.
J.Belozorovas turėjo du butus – Žardininkų ir Kauno gatvėse.
M.Makarčeva pardavė savo butą Baltijos prospekte, o iš gautų pinigų buvo remontuojami vyro butai.
Nustatyta, kad vieno buto būklė po šių investicijų pagerėjo beveik 64 proc., o kito – 84 proc.
2012 metais pora kreipėsi į vieną nekilnojamojo turto agentūrą – teigė, kad nori parduoti abu butus ir pirkti vieną modernesnį, kuris priklausytų abiem lygiomis dalimis.
Apie tai teisme liudijo agentūros darbuotojas.
Įgyvendinti šio sumanymo nepavyko, nes netrukus J.Belozorovas mirė.
Vaikų nė vienas neturėjo, o moteris pagal galiojančias Civilinio kodekso paveldėjimo teisės normas paveldėti turto negalėjo.
Dar 2000 m. liepos 1 dieną priimtos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios partnerių paveldėjimo teisinius santykius, nėra įsigaliojusios, nes iki šiol nėra priimtas partnerystės įregistravimo įstatymas.
Teisybės paieška teismuose
M.Makarčevai teko teisybės ieškoti teismuose.
2014 m. sausio pabaigoje Klaipėdos apylinkės teismas jos ieškinį dėl turto paveldėjimo atmetė.
Moters apeliacinį skundą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas tokį sprendimą atmetė ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad „bylos duomenys, apklausti liudytojai, nuotraukos patvirtina ilgalaikius ieškovės ir mirusiojo J.Belozorovo tarpusavio santykius, jų buvimą kartu įvairiomis progomis, rūpinimąsi vienas kitu, nuolatinę priežiūrą.
Ieškovė mirusį sugyventinį palaidojo, jai buvo išmokėta laidojimo pašalpa, ji rūpinosi laidotuvėmis, prižiūri mirusiojo kapą.
Taigi nors santuoka nebuvo sudaryta, visuma bylos aplinkybių patvirtina faktinius bendrus šeiminius santykius, kurie yra reikšmingi šalių turtiniams santykiams įgyti“.
Taip pat buvo pažymėta, jog jie kartu gyveno dvidešimt metų, kartu tvarkė bendrą ūkį, pinigus, ir tai patvirtina, kad tarp ieškovės ir mirusiojo buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos, kad jie bendrai siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslais.
Tačiau abu butus ir 4030 akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ paprastųjų akcijų paveldėjo valstybė.
M.Makarčeva kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad tarp jos ir buvusio gyvenimo draugo buvo susiklostę faktiniai šeiminiai santykiai, prašė pripažinti negaliojančiu notarės valstybei išduotą paveldėjimo liudijimą.
2017 metų kovą Klaipėdos apylinkės teismas atsisakė priimti šiuos ieškinius.
Apeliacinis teismas panaikino teismo nutartį ir bylą dalyje dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo perdavė nagrinėti iš naujo.
Pažymėta, kad tik Seimui priėmus partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą ieškovės prašomas nustatyti faktas gali būti teisiškai reikšmingas.
Iš naujo ėmęsis šios civilinės bylos Apylinkės teismas ieškinį atmetė.
2018 metų pabaigoje Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti M.Makarčevos kasacinį skundą.
Valstybė nori iškeldinti
Tame pačiame Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėtas Lietuvos valstybės pateiktas ieškinys dėl M.Makarčevos iškeldinimo iš abiejų butų, bet sprendimas nepaskelbtas. Kol kas ši byla sustabdyta.
Nebuvo patenkintas ir klaipėdietės prašymas gauti valstybės rentą iki gyvos galvos.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėtas klaipėdietės prašymas areštuoti valstybės perimtą turtą – du butus, kad jie nebūtų parduoti, kol bylinėjimasis tebevyksta.
Taip pat prašoma pripažinti, kad M.Makarčeva išlaikė savo sugyventinį iki gyvos galvos, o tai – dar viena priežastis paveldėti ginčijamą turtą.
Šių metų sausio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė M.Makarčevai nepalankią nutartį administracinėje byloje pagal jos apeliacinį skundą Lietuvos valstybei dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nutartyje tvirtinama, kad „nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ir jos sugyventinis siekė įregistruoti partnerystę.
Pažymėtina, kad tokiam veiksmui būtina abiejų partnerių valia“.
Moteriai nesuprantama, kaip prieš dešimtmetį buvo galima įregistruoti partnerystę.
„Jei Partnerystės įstatymas būtų priimtas, M.Makarčevai nekiltų jokių kliūčių paveldėti mirusio sugyventinio turtą. Dėl šios spragos jos skundą priėmė ir Europos žmogaus teisių teismas.
Kol kas moteris turi laikiną leidimą naudotis abiem butais – tokį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas.
Strasbūro teismas buvo įpareigojęs Lietuvos Vyriausybę taikiai išspręsti šią keblią situaciją, bet pateikti pasiūlymai moters netenkino. Jie buvo visiškai nesusiję su nusavybės teisių gynimu, akivaizdžiai pažeidžia jos interesus, galėčiau sakyti, net primena sovietinius sprendimus dėl turto nacionalizavimo.
Europos teismas skyrė terminą Vyriausybei parengti atsiliepimą į M.Makarčevos skundą, tada byla keliaus į teismą“, – aiškino klaipėdietės advokatas Rimvydas Kairys.
Advokato teigimu, neliktų jokių problemų, jei būtų priimtas partnerystės įstatymas. Jis galiotų atbuline tvarka.
„Panaši byla jau buvo nagrinėjama. Keisti lytį nusprendęs žmogus negalėjo to padaryti Lietuvoje, todėl operacija buvo atlikta kitoje šalyje.
Lyties keitimas Lietuvoje jau buvo įteisintas, tačiau nepriimtas tokią procedūrą reguliuojantis įstatymas.
Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad valstybė pažeidė transseksualaus piliečio laisvo apsisprendimo teisę, ir priteisė jam kompensaciją.
Lietuva galėjo rinktis – nedelsdama priimti įstatymą arba sumokėti užsienyje paslaugų turėjusiam ieškoti asmeniui 40 tūkst. eurų kompensaciją. Manau, kad ir mūsų atveju bus tas pat“, – sakė R.Kairys.
Jis viliasi, kad naujoji valdžia įregistruos partnerystės įstatymą.
Dėl Partnerystės įstatymo – aistrų protrūkis
Viltis, kad Lietuvoje pagaliau bus priimtas Partnerystės įstatymas, siejamas su naująja valdžia. Vienas valdančiojoje koalicijoje esančios Laisvės partijos rinkimų pažadų buvo įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Įregistruoti tai numatantį Partnerystės įstatymo projektą žadėta per šimtą dienų.
Šis terminas jau praėjo, o nuomonės dėl partnerystės kelia daug aistrų ne tik Seimo opozicijos, bet ir valdančiosios koalicijos stovyklose.
Tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimas kliūva ne vienam konservatorių sparno nariui.
Didžiausią priešpriešą tenka atlaikyti įstatymo projekto iniciatoriui Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Tomui Raskevičiui (nuotr.).
Jis aiškino, kad šis įstatymas svarbus ne tik vienos lyties, bet ir skirtingų lyčių asmenims, kurie nėra sudarę santuokos.
Nemažai žmonių gyvena nesantuokinį gyvenimą, todėl negali būti saugūs susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
Kartu gyvenančios nesusituokusios poros negali gauti paskolos, laiduoti vienas už kitą, dėl duomenų apsaugos negali gauti tam tikros informacijos, kad ir įvykus nelaimingam atsitikimui ar vienam partneriui atsidūrus ligoninėje. Kyla problemų ir dalijantis turtą po skyrybų.
Partnerystės įstatymas, pasak T.Raskevičiaus, užtikrintų orų tos pačios lyties šeimų gyvenimą.
Kai kurie konservatorių frakcijos atstovai ragina į Seimo darbotvarkę grąžinti 2017 metais teiktą projektą, kuriuo siūlyta įteisinti ne partnerystės institutą, o sutartį dėl bendro gyvenimo.
Kol kas Lietuvoje nei vyro ir moters, nei vienos lyties asmenų partnerystė neįteisinta.
Valstybė pažadėjo, tačiau pamiršo
2000 metais Lietuvos valstybė, patvirtindama Civilinį kodeksą, įsipareigojo iki 2002 metų sausio 1 d. priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą, tačiau savo įsipareigojimų iki šiol neįvykdė.
„Pasinaudodama tokios tvarkos nebuvimu valstybė iš mano ginamosios nusavino jos partnerio butus ir praturtėjo daugiau kaip 100 tūkst. eurų, o moterį palieka likimo valiai. Delsdama registruoti partnerystę valstybė pažeidžia moters teisę į pagarbą jos privačiam gyvenimui, negina savo pilietės interesų, šitaip pažeisdama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos aštuntąjį straipsnį“, – pabrėžė advokatas R.Kairys.
Jame apibrėžti ne tik įregistravus santuoką dviejų asmenų sukurti santykiai, bet ir kitokie šeimos ryšiai, asmenims gyvenant be oficialių instancijų spaudų.
M.Makarčevos istorija pretenduoja tapti ilgiausiai po teismus klajojančia civiline byla. Manoma, kad iki galutinio sprendimo ją bus išstudijavę apie pusšimtį teisėjų.
Neatmetama, kad valstybei teks sumokėti dar ir nemažą neturtinės žalos sumą – neįgalumą turinčiai moteriai per aštuonerius bylinėjimosi metus teko patirti daugybę dvasinių išgyvenimų, gerokai suprastėjo jos sveikata.
