Nors kilus gyventojų nepasitenkinimui dėl karinio poligono įkūrimo Vakarų Lietuvoje, kariškiai oficialiai pareiškė atsisaką planų jį steigti šiame krašte, visi taškai šioje istorijoje ilgą laiką liko nesudėlioti, o tolesni kariškių ir valdininkų veiksmai iniciatyvinės grupės nariams buvo panašūs į laikiną atsitraukimą ir akių dūmimą norint laimėti laiko. Jie manė, kad kariškių ketinimai liko tie patys.
Savo nuogąstavimais D.Lopaitienė pasidalino su šia tema jau rašiusiu portalo lrytas.lt korespondentu.
Pokalbis su D.Lopaitiene vyko dar prieš portalui lrytas.lt pateikiant klausimus KAM ir Aplinkos ministerijai, po kurių pateikimo it mostelėjus stebuklų lazdele viskas lyg ir stojo į savo vietas.
Nors ilgą laiką nieko neveikę Krašto apsaugos ir Aplinkos ministerijų klerkai, susižinoję apie šia tema rengiamą straipsnį, pasiskubino užbėgti įvykiams už akių ir išplatino pranešimą apie pasiektus susitarimus, šis interviu savo aktualumo neprarado, nes parodo tikrąjį valdininkų požiūrį tuos, kurių labui jie turi dirbti.
– Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atstovai jau yra pareiškę, kad Vakarų Lietuvoje poligonui rezervuotos teritorijos yra atšauktos. Kas Jums dar kelia susirūpinimą? - lrytas.lt paklausė D.Lopaitienės.
– Mes KAM siuntėme prašymą pašalinti kariniam poligonui Vakarų Lietuvoje rezervuotas teritorijas iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių. Šiame prašyme pateikėme ir viešoje erdvėje ta tema išsakytas nuomones, nurodėme galimybių studijoje rastas klaidas, priminėme, ką tuo klausimu jau yra pareiškęs tieks KAM ministras, tiek kariuomenės vadas.
Atsakymą iš KAM gavome kovo antrą dieną. Atsakyme buvo nurodyta kad KAM vasario 1 dieną išsiuntė prašymą Aplinkos ministerijai, kad kariniam poligonui rezervuotos teritorijos pašalintos iš šalies teritorijos bendrojo plano, nes jos netinka karybai būtent dėl savo gamtinių sąlygų.
Anot KAM, Aplinkos ministerija jiems atsakiusi, kad nesutinka išbraukti šitų teritorijų iš bendrojo plano. Trumpai tariant gavome atsakymą, kad kariškiai kreipėsi į Aplinkos ministeriją, paprašė poligonui rezervuotas teritorijas pašalinti iš bendrojo plano, bet aplinkosaugininkai tai padaryti atsisakė.
– Kokios mintys kilo gavus tokį atsakymą?
– Įsivaizduokite – užsakovas pareiškia, kad vieta statiniui nėra tinkama, bet projekto vykdytojas vis tiek liepia jį statyti būtent ten. Tai – kažkoks absurdas. Įsivaizduokite – jūs nenorite įsigyti kokio nors daikto, nes jis jums netinka, bet negalite jo atsisakyti ir tas daiktas jums yra brukamas per prievartą?! Aš čia nematau jokios logikos.
– Ką darėte gavę tokį KAM atsakymą?
– Kovo 9 dieną išsiunčiau kreipimąsi į Prezidentą, Vyriausybę ir Seimą su tuo pačiu prašymu, kuriame nurodžiau ir visas mūsų pastebėtas šio projekto klaidas. O jų yra apstu. Tai ir klaidos viešinant projektą, ir bendrojo plano koncepcijos bei sprendinių neatitikimai. Šios teritorijos įvardijamos atsigaunančių miškų, agrarinėmis, rekreacinėmis, kultūriniam paveldui svarbiomis teritorijomis ir karinio poligono kūrimas jose tam prieštarauja.
– Ar kreipėtės į Aplinkos ministeriją?
– Vasario 26 dieną aš nuotoliniu būdu kalbėjausi su Aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Taip, jis sakė suprantąs, kad mums yra blogai, kad kyla labai daug visokių nesusipratimų ir visa kita. Man buvo paaiškinta, kad vienareikšmiškai Aplinkos ministerija negali išbraukti šitų teritorijų – jiems reikia KAM kreipimosi. Aš žinojau, kad tądien toks KAM kreipimąsis jau pasiekė Aplinkos ministeriją, bet ministras sakė jo dar nematęs.
Ministras pažadėjo išanalizuoti šį kreipimąsi, pamąstyti, bet konkrečių atsakymų nesulaukiau. S.Gentvilas mums vėl pasiūlė kreiptis į KAM. Ministras sakė vertinąs tai, kad mes esame surinkę parašus prieš poligono kūrimą, kad prie viso to prisidėjo savivalda, kad šiuos klausimus kelia kai kurie Seimo nariai. Tai neva turi labai daug įtakos būsimiems sprendimams, bet asmeniškai kaip ministras jis vienas negali nieko padaryti.
Taigi konkretaus atsakymo aš taip ir negavau.
– Ar nepanašu, kad esate siuntinėjami nuo Eimošiaus pas Keipošių? Kas už viso to gali slypėti?
– Sakoma, kad velnias slypi detalėse. Esmė yra tokia – jei Aplinkos ministerija išbrauks poligonui rezervuotas teritorijas iš šalies teritorijos bendrojo plano sprendinių, tai jis jau nebeatitiks koncepcijos, kuri Seime buvo patvirtinta dar pernai birželio 4 dieną. Tai reiškia, kad pakoregavus bendrąjį planą teks vėl užsiimti jo viešinimu. O tai, anot Aplinkos ministro, gali užtrukti apie septynis mėnesius.
Visa tai vertinu, kaip nenorą dirbti. Visą tą jovalą užvirė ne S.Gentvilas, jį paliko jo pirmtakas, bet dabartinio ministro pareiga – tą jovalą iškuopti. Šalies teritorijos bendrojo plano viešinimas yra Aplinkos ministerijos prerogatyva.
– Užsiminėte, kad atidžiau pastudijavus šį projektą aptikote daug klaidų.
– Taip. Seimo nutarimu patvirtintoje koncepcijoje kalbama apie 12 tūkstančių hektarų teritorijos skyrimą kariškių reikmėms Vakarų Lietuvoje ir išvardinti rajonai. Vienintelis rajonas, kuris nurodytas ir koncepcijoje, ir bendrajame plane yra Telšių rajonas. Koncepcijoje neminimi nei Akmenės, nei Mažeikių, nei Šiaulių rajonai.
Todėl mes sakome, kad jau tai yra pažeidimas, nes Seime patvirtinta koncepcija yra pagrįsta visų ministerijų norais ir poreikiais.
Nors darbas ir padarytas blogai, bet kažkodėl nenorima ištaisyti klaidas ir padaryti tvarką, nes tam reikia papildomų sąnaudų ir lėšų.
Pasak teisininkų, pakanka vieno pažeidimo, kad projektas taptų teisiškai nelegaliu. O mes radome visą krūvą pažeidimų bei neatitikimų.
Jau nekalbu apie galimybių studiją, kurioje buvo privelta daug grubių klaidų.
Jei statybininkas pastatytų namą pagal projektą, kuriame privelta klaidų, kas galėtų garantuoti, kad toks namas nesugrius?
Ar gali būti teisinga galimybių studija, jei studijos rengėjai nesugeba teisingai sudėti trijų skaičių, kuriuos antrokas ar trečiokas sudėtų netgi mintinai?
– Tvirtinate, kad atlikta galimybių studija yra klaidų kratinys?
– Galimybių studijoje pateikiami melagingi duomenys apie gyventojus, neįtraukiami miesteliai, kurie nuo poligono būtų nutolę apie 3 kilometrus, nors remiantis kriterijais poligono teritorija nuo kaimų ir miestelių turi būti nutolusi ne mažiau kaip 1-3 kilometrus. Galimybių studijos rengėjai neatsižvelgė netgi į jiems KAM iškeltus kriterijus.
Galimybių studijoje yra rašoma, kad toks ir toks kelias riboja šią teritoriją iš vakarų pusės, nors šitas kelias yra už keliasdešimties kilometrų ir teritorijos neriboja.
Pasirodo galimybių studijos rengėjai net nesiorientuoja erdvėje. Jie rašo „šiaurės pusė“, nors žiūrint geografiškai tai yra rytų pusė. Net paprastas žmogus paskaitęs tokį kratinį pasakys: „Čia – nesąmonė“.
– Ar tai reiškia, kad „pasiūti kostiumą“ turėję studijos rengėjai pasiuvo tik figos lapelį nuogumui pridengti, nes pačiam užsakovui nelabai rūpėjo net šio apdaro modelis?
– Labai į tai panašu. Kuo toliau tuo daugiau gauname tai patvirtinančių žinių iš vietinių gyventojų. Mes sužinojome, kad pernai pavasarį dar nepatvirtinus šalies teritorijos bendrojo plano koncepcijos Seime, kariškiai jau važinėjo po šias teritorijas ir vietinių žmonių klausinėjo, kur yra vienas ar kitas objektas.
Jei įdėmiai pažiūrėti į tam tikrų objektų nuotraukas, kurias KAM panaudojo per projekto prezentaciją, galima daryti prielaidą, kad šie objektai buvo nufotografuoti dar prieš KAM užsakant galimybių studiją, kas buvo padaryta pernai birželio 8 dieną.
– Iš pradžių remdamiesi šia galimybių studija kariškiai buldozeriu stūmė poligono projektą, bet kilus protestams pareiškė, kad „detali galimybių studijos analizė parodė, kad šios vietovės netinka karinių pratybų organizavimui“. Kaip vertinate tokius kariškių veiksmus?
– Mano manymu toks pareiškimas tėra eilinis taktinis manevras norint užtildyti protestuotojus ir nuraminti žmones. Pirmas taktinis manevras buvo įvykdytas pernai lapkričio 3 dieną, kai kariškiai per visą žiniasklaidą pareiškė teritorijų poligonui ieškosią visoje Lietuvoje. Ant to pasimovė nemaža dalis tuo besidomėjusių Seimo narių ir vietinių savivaldybių tarnautojų. Jie puolė mus raminti: „Jūs laimėjot, būkit ramūs – poligono nebus, nieko nebejudinkit“.
Antras žingsnis ta linkme buvo žengtas pernai lapkričio 23 dieną, kai, minint Kariuomenės dieną, kariuomenės vadas pakartojo, kad teritorijų naujam poligonui bus ieškoma visoje Lietuvoje ir pranešė, kad bus užsakyta nauja galimybių studija.
Trečias žingsnis buvo žengtas dabar, kai KAM pareiškė, kad dar kartą išanalizavus galimybių studiją paaiškėjo, kad šios teritorijos netinka poligono kūrimui ir paprašė Aplinkos ministerijos jas išbraukti iš šalies teritorijos bendrojo plano.
Ir ką mes gauname – Aplinkos ministerija yra pati blogiausia. Jie nesutinka išbraukti. Žodžiu poligono tema iš rankų į rankas mėtoma kaip karšta bulvė.
– Ko reikėtų laukti ateityje?
– Labai nenorėčiau bėgti prieš vežimą. Šiuo metu mes dar tikime blaiviu Seimo narių protu, blaiviu ministrų protu sprendžiant šio strateginio objekto klausimą. Tikimės, kad kariniam poligonui bus rasta tinkama vieta, kurioje kariškiai galės vykdyti pilnavertes pratybas ir tai netrukdys aplinkinių žmonių gerovei, o kartu ir mažiausiai neigiamai paveiks visą Lietuvos ekonomiką.
Jei karinis poligonas būtų įkurtas planuotose teritorijose, tai Lietuva kasmet būtų praradusi po 20 milijonų eurų. Tiek pajamų ūkininkai gauna iš dirbamų žemių, kurios būtų atitekusios poligonui.
– Kokie sprendimai turi būti priimti, kad Jums būtų ramu?
- Visi sprendimai yra aprašyti šalies teritorijos bendrojo plano rengimo, viešinimo ir koregavimo įstatyme. Aplinkos ministras, gavęs KAM prašymą dėl rezervuotų teritorijų išbraukimo, turi kreiptis į Seimą ir motyvuodamas KAM prašymu bei mūsų raštais prašyti koreguoti bendrojo plano koncepciją išbraukiant iš jos sprendinius kurti karinį poligoną anksčiau jam numatytose teritorijose.
– Ar, Jūsų žiniomis, KAM padarė tai, ką žadėjo – užsakė naują galimybių studiją ir ieško vietos poligonui kitur?
– Mes šito nežinome, nes nuo sausio 25 dienos mes iš KAM nesame gavę atsakymo į savo raštą, kuriame buvome uždavę šį klausimą. Dėl to jau kreipėmės ir į Seimo kontrolierių, ir pakartotinai – į KAM. Atsakymo dar negavome, kaip jo dar negavo ir šiais reikalais besidominti mažeikiškė Seimo narė Laima Nagienė.
– Kaip vertinate žmones, kurie klausinėjami stengiasi išvengti atsakymo?
– Jei paprastas žmogus policijai neatsakytų į kažkokį klausimą teisingai, tai jis mažų mažiausia gautų baudą, o gal ir atsidurtų už grotų. Aš jau klausiau, ar ministrai ir ministerijų klerkai yra pasižadėję Lietuvos piliečiams sakyti tiesą ir tiktai tiesą.
Kur bežvelgsi – visur tik manipuliacijos. Tai liečia ne tik KAM bei Aplinkos ministerijas.
Kreipėmės ir į Žemės ūkio ministeriją, klausdami, kaip jie vertina bandymą poligono reikmėms atimti iš ūkininkų tokius dirbamos žemės plotus. Jie mums atsakė, kad turi kažkokį darbuotoją, kuris yra paskirtas bendrojo plano derinimo klausimams spręsti, bet atsakymo į savo klausimą negavome.
Į mūsų klausimą dėl galimo poligono poveikio paveldui Kultūros ministerija visiškai nieko neatsakė – mirtina tyla.
Sveikatos apsaugos ministerija, kurios klausėme apie galimą poligono poveikį aplinkinių žmonių sveikatai, atsakė, kad tokio pobūdžio studija nėra užsakyta.
Susisiekimo ministerija mums atsakė, kad jie apie kariškių planus nieko nežino.
– Kas už viso to gali slypėti?
– Minčių yra įvairiausių, bet įrodymų mes neturime.
– Ar gali nutikti taip, kad po visų šių manevrų vėl bus sugrįžta prie pirminio karinio poligono kūrimo plano, kuris „įdėmiau peržiūrėjus“ ir „įvertinus kitas alternatyvas“ pasirodys „esąs ne toks jau ir blogas“?
– Gali. Manau, kad link to ir einama. Bus užpirkta nauja galimybių studija, galbūt jai bus iškelti nauji kriterijai ir kariškiai pasakys, kad geresnės teritorijos mes nerandame.
Todėl mes norime, kad šios poligonui numatytos teritorijos būtų išbrauktos prieš patvirtinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Vyriausybėje. Jei Vyriausybė patvirtins dabartinį bendrąjį planą, ir šitos teritorijos liks rezervuotos poligono reikmėms, tai KAM bet kada paskelbus tokį projektą ypatingos svarbos projektu kariškiai ateis ir paims žemes savo reikmėms.
– Ko dar ketinate imtis, kad taip nenutiktų?
– Darome tai, ką galime. Kovo 9 dieną dar parašiau asmeninį laišką S.Gentvilui primindama, kad dar negavome jo atsakymo, nors ministras vasario 26 dieną atsiprašė, kad atsakymas vėluoja ir pažadėjo, kad gausime kovo pradžioje, bet jo negavome.
Paprašiau ministro paaiškinti, kodėl jis atsisako išbraukti šitas teritorijas iš Lietuvos teritorijos bendrojo plano, kodėl man sakoma viena, Seimo narei – kita, o gaunamuose raštuose – minima trečia.
Negi nėra vieno atsakymo? Ar net nebandoma ieškoti atsakymo, o tik – manipuliuojama?
Šioje situacijoje jaučiamės esą kažkokiais statistiniais vienetais, balsą turinčiais rinkėjais, bet ne žmonėmis, piliečiais ar kažkokio bendro produkto kūrėjais.
Seimo narę nustebino poligono dydis
Bandymo įkurti karinį poligoną Vakarų Lietuvoje peripetijos yra gerai žinomos Mažeikių rajono savivaldybės direktore dirbusiai, pernai į Seimą išrinktai Laimai Nagienei.
Portalui lrytas.lt Seimo narė sakė gerai suprantanti krašto apsaugos svarbą ir nekvestionuojanti KAM nustatytos naujo poligono būtinybės. Tačiau L.Nagienė pripažino turinti abejonių dėl pasirinktos teritorijos vietos ir numatomo poligono dydžio.
„Nors LR Seimo nutarimu 2020 m. birželio 4 d. patvirtintoje LR teritorijos bendrojo plano (LRTBP) koncepcijoje nurodoma, kad krašto apsaugos tikslams rezervuojama 12 tūkstančių hektarų dydžio teritorija vakarinėje Lietuvos dalyje, tačiau LRTBP konkretizuotuose sprendiniuose, kurių pristatymas įvyko 2020 m. spalio 5 d., nurodoma, kad rezervuota apie 38 tūkstančių hektarų dydžio teritorija šiauriniuose ir vidurio Lietuvos rajonuose.
Palyginimui didžiausia JAV karinė bazė, esanti už JAV ribų, Vokietijoje prie Čekijos sienos, yra 39 tūkstančių hektarų dydžio.
Reikėtų nepamiršti, kad KAM turi tikslų 2022 metais plėsti ir jau Lietuvoje veikiančius poligonus“, – sakė L.Nagienė.
Sprendiniai neatitiko koncepcijos
Seimo narė pabrėžė, kad LRTBP sprendiniai, kuriuos Vyriausybė turėtų patvirtinti, privalo atitikti Seimo patvirtintą LRTBP koncepciją.
„Nuo šių metų pradžios pradėjus bendradarbiauti su Iniciatyvine grupe, buvo analizuojami LRTBP koncepcija ir konkretizuoti sprendiniai, galimybių studija ir buvo nustatyta daugybė prieštaravimų, sprendinių viešinimo procedūrų pažeidimų, galimybių studijoje – begalė faktų neatitinkančios informacijos, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas rezervuoti teritorijas Mažeikių, Akmenės, Telšių ir Šiaulių rajonuose.
Tuomet kreipiausi į KAM ir Aplinkos ministeriją, į savo atstovaujamosios savivaldybės merą, tarybą, prašiau, kad leistų Iniciatyvinei grupei padaryti pranešimą.
Akmenės ir Mažeikių rajonų tarybos jau priėmė sprendimus kreiptis į ministerijas, Seimą ir Vyriausybę. Tą patį šiuo metu ruošiasi daryti ir Telšių bei Šiaulių rajonų savivaldybių tarybos“, – sakė L.Nagienė.
Ministerijų klerkai ignoravo ir Seimo narę
Pasak Seimo narės, KAM sureagavo į jos kreipimąsi ir pateikė prašymą Aplinkos ministerijai išbraukti iš bendrojo plano poligonui rezervuotas teritorijas, bet Aplinkos ministerija šį prašymą tenkinti atsisakė vengdama pakartotinių LRTBP viešinimo procedūrų.
„KAM informavo ir Iniciatyvinę grupę ir mane asmeniškai, kad abi ministerijos pasiekė kompromisinį sutarimą, kad bus atliekama nauja galimybių studija visos Lietuvos teritorijoje siekiant surasti naują vietą poligonui. Tačiau svarbu suprasti, kad nepašalinus dabartinių rezervuotų teritorijų iš LRTBP, yra tikimybė, kad KAM tiesiog grįš į jau rezervuotas teritorijas, nors KAM viešai pareiškė, kad šios teritorijos poligonui netinkamos dėl gamtinių sąlygų visumos.
Buvau asmeniškai susitikusi su Aplinkos ministru. Ministras pažadėjo, kad stengsis pašalinti rezervuotas teritorijas, tačiau jau visą savaitę – jokios žinios.
Iš Aplinkos ministerijos iki šiol taip ir nesulaukiau atsakymo į sausio 28 d. pateiktą raštą. Žemės ūkio ir Kultūros ministerijos liko visiškai nebylios.
Kreipiausi į KAM , kad būtų surengtas susitikimas su gyventojais, tačiau ministras atsisakė ir nematė būtinybės kalbėtis su iniciatyvinės grupės nariais.
Deja, bet atsakymai iš ministerijų vėluoja, net ir sulaukus pavėluoto atsakymo, paaiškėja, kad kai kurie užduoti klausimai taip ir likę neatsakyti arba atsakoma tik iš dalies“, – portalui lrytas.lt sakė Seimo narė L.Nagienė.
Į tris klausimus atsakė per dvi dienas
Ar gavo KAM prašymą pašalinti kariniam poligonui Vakarų Lietuvoje rezervuotas teritorijas iš šalies teritorijos bendrojo plano ir kokį sprendimą priėmė, portalas lrytas.lt paklausė Aplinkos ministro S.Gentvilo.
Klausimai ministrui per Aplinkos ministerijos atstovą spaudai raštu buvo išsiųsti kovo 10 dieną.
Kai kovo 12 dieną žurnalistas pasiteiravo, kodėl nėra atsakymų, Aplinkos ministerijos atstovas spaudai atsakė, kad reikia konsultuotis su KAM.
Kai nustebęs žurnalistas paklausė, kodėl Aplinkos ministrui savo atsakymus reikia derinti su Krašto apsaugos ministru, spaudos atstovas atsakė, kad tai yra „tarpžinybinis klausimas“ ir atsakymai bus atsiųsti „artimiausiu metu“.
Atsakymus į tris konkrečius klausimus iš Aplinkos ministro portalo lrytas.lt redakcija gavo per dvi darbo dienas – kovo 15 dieną.
Koks sutapimas – paaiškėjo, kad ilgai nieko nedaręs ir į jam siųstas Seimo narės užklausas neatsakinėjęs Aplinkos ministras tą pačią dieną, kai buvo gauti portalo lrytas.lt klausimai, susitiko su Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir priėmė reikšmingą sprendimą.
Nusprendė patikslinti bendrąjį planą
Štai – tie sudėtingi portalo lrytas.lt klausimai, atsakymus į kuriuos Aplinkos ministerija rengė dvi dienas:
– Ar tokį prašymą gavote ir kada gavote? – apie kariškių išsiųstą prašymą dėl poligonui skirtų teritorijų išbraukimo iš bendrojo plano portalas lrytas.lt paklausė Aplinkos ministro S.Gentvilo.
– Gavome penkių Žemaitijos regiono savivaldybių tarybų bei šių savivaldybių bendruomenių prašymus, į juos ir reagavome.
– Ko ėmėtės, kad šis prašymas būtų patenkintas? Kokį sprendimą priėmėte?
– Praėjusį trečiadienį (!- red.) susitikę su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku priėmėme sprendimą poligonui žvalgyti vietos visoje Lietuvos teritorijoje.
– Jei sprendimas nepriimtas, tai kas trukdo tai padaryti? Koks sprendimas ir kada bus priimtas?
– Praėjusios kadencijos Seime patvirtintoje Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijoje anksčiau numatytos teritorijos kariniam poligonui steigti praranda aktualumą. Nusprendėme, kad tai bus teisiškai atspindėta Lietuvos plano tekstinės ir grafinės dalies patikslinimuose.
Vietoj konkrečių atsakymų – komentarai
Jei kur ir tikiesi konkretumo, o ne išvedžiojimų, tai – armijoje. Tačiau teko nusivilti, nes vietoj konkrečių atsakymų į konkrečius klausimus portalo lrytas.lt žurnalistas sulaukė komentarų.
Kovo 12 dieną (penktadienį) susisiekus su KAM atstove spaudai ji žurnalistą patikino, kad klausimų siųsti neverta, nes pirmadienį (kovo 15 dieną) KAM kartu su Aplinkos ministerija šia tema išplatins pranešimą.
Kai vis dėlto buvo paprašyta atsakyti į konkrečius klausimus, KAM spaudos atstovė paprašė juos atsiųsti, bet perspėjo, kad iškart į juos atsakyti nebus galimybės.
Portalas lrytas.lt KAM paklausė: – Ar neradus kitų teritorijų kariniam poligonui vėl bus sugrįžta prie pirminio varianto? Ar ieškoma kitos vietos naujam kariniam poligonui? Kaip vyksta ši paieška? Kokiuose Lietuvos rajonuose ieškoma vietos naujam kariniam poligonui? Ar jau užsakyta nauja galimybių studija? Kada turi būti įkurtas naujas poligonas? Kas finansuos naujo poligono statybas? Kiek lėšų prireiks naujo poligono įkūrimui?
Į šiuos klausimus buvo gauti tokie atsakymai:
– Naujam kariniam poligonui bus ieškoma naujų galimybių visoje Lietuvos teritorijoje. Lietuvos kariuomenei atlikus 2020 m. pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą, nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos Vakarų Lietuvoje identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją.
– Atsižvelgdami į Žemaitijos regiono savivaldybių tarybų (Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Akmenės, Kelmės) bei šių savivaldybių bendruomenių prašymus, krašto apsaugos ir aplinkos ministrai sutarė patikslinti Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendinį, kad būtų galima atlikti galimybių ir poreikio studiją naujam kariniam poligonui ir karinio mokymo teritorijoms įrengti visoje Lietuvos teritorijoje. Šios studijos išvadose nustačius poreikį objektą įrengti kitoje, ne vakarinėje Lietuvos dalyje, jo įrengimas ir bus numatytas kitoje Lietuvos teritorijoje.
– Šiuo metu Lietuvos kariuomenė rengia karinę studiją, kurią planuoja pabaigti 2021 m. kovo pabaigoje. Pagal Karinės studijos rezultatus bus sudaroma Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos techninė specifikacija, kurioje bus nustatyti paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys: nagrinėjama teritorija, planuojamos teritorijos plotas, planuojamos teritorijos fiziniai duomenys, atitiktis karinei veiklai ir kiti reikalavimai rezultatui pasiekti.
– Poligono vietos paieškai Krašto apsaugos ministerija balandžio pabaigoje skelbs naujos Žemės sklypo naujam poligonui įrengti galimybių studijos konkursą, kad būtų identifikuotos naujos poligono steigimo Lietuvos Respublikos teritorijoje galimybės.
– Kol nėra atlikta galimybių studija, apie naujo poligono įkūrimo laiką ir jo finansavimą kalbėti dar per anksti.
Pasiskubino išplatinti pranešimą
Šiuos KAM atsakymus portalas lrytas.lt gavo kartu su nuoroda į jau išplatinti spėtą bendrą KAM ir Aplinkos ministerijos pranešimą – „Krašto apsaugos ir aplinkos ministrai sutarė: poligonui steigti bus ieškoma ir kitų teritorijų“.
Tai pastebėjus žurnalistui kilo klausimas, kodėl ilgą laiką piliečių ir netgi Seimo narių raginami valdininkai nedarė nieko, o visą šį jovalą strimgalviais puolė kuopti tik sulaukę žiniasklaidos dėmesio.
