Specialiai peticijos pasirašymui įrengtą vietą Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje užfiksavo portalo lrytas.lt skaitytojas. Jis teigė esąs labai nustebęs, kad tokio pobūdžio peticijos organizuojamos bažnyčioje.
Nuotraukoje matomas dokumentas, kuriame savo parašus ir duomenis gali palikti visi norintys, taip pat išdėstyti ir argumentai prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą.
Bažnyčia prie peticijos neprisidėjo
Susisiekus su parapijos klebonu, dek. kan. Donatu Stulpinu, jis teigė, kad apie peticiją nieko nežino, tačiau kiek vėliau patvirtino, kad ji bažnyčioje yra. Vis tik klebonas aiškino, kad pats už peticijos organizavimą nėra atsakingas, o į bažnyčią ateinantys žmonės gali agituoti už ką nori.
„Buvo, kažkas rinko (parašus, – aut. past.), žmonės laisvi – ką nori, tą daro, čia demokratija“, – portalui lrytas.lt sakė klebonas.
Paklaustas, kas atsakingas už peticiją būtent Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje, klebonas teigė to nežinantis, tačiau neatmeta galimybės, kad tai savo iniciatyva padarė bažnyčios bendruomenės nariai.
„Nieko aš neorganizavau. <...> Normalu, kad žmonės renkasi, o dėl pasirašymo, tai ir aš kažkada gatvėje pasirašiau. Kas čia tokio? Ar tie žmonės kalti, kad renka parašus?“, – klausė klebonas D.Stulpinas.
Jis taip pat kalbėjo, kad prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą nukreipta peticija nėra nusikaltimas, o bažnyčia turi teisę kalbėti.
„Kodėl bažnyčia turi nesikišti? <...> Tai organizavo ne bažnyčia, bet, mano manymu, nieko nusikalstamo čia ir nėra. Gal buvo šalta, gal užėjo į bažnyčią ir padėjo tuos lapus ant staliuko.
Iš principo žmonės gali tai daryti. Aš, pavyzdžiui, ėjau gatve, manęs paprašė, ir pasirašiau. Iš principo – kur čia nusikaltimas?“, – portalui lrytas.lt kalbėjo klebonas.
Jis sakė nepastebėjęs, kad pasirašyti peticiją ragintų ir kiti parapijos kunigai, o paklaustas, kur keliaus žmonių parašai, klebonas teigė, kad jų bažnyčioje jau apskritai nėra.
Gatvėje kalbinta mažeikiškė portalui lrytas.lt sakė, kad bažnyčioje paskutinį kartą buvo prieš tris savaites ir apie jokį parašų rinkimą ar paliktus lapus negirdėjusi.
Generalvikaras: „Tai nėra amoralu“
Telšių vyskupijos generalvikaras Vilius Viktoravičius portalui lrytas.lt kalbėjo, kad ši iniciatyva iš esmės nieko blogo nereiškia – į bažnyčią ateinantys žmonės laisvai gali reikšti savo pažiūras.
„Kiekvienas žmogus yra politinė būtybė, mes negalime atsiskirti plačiąja prasme nuo politikos – ar tai būtų šeimos, ar kultūros politika. Jeigu žmonės mano, kad tai yra teisinga ir jie atsinešė, kvietė pasirašyti, tai čia yra jų iniciatyva“, – sakė V.Viktoravičius.
„Jeigu tai būtų daroma pačioj bažnyčioj, daroma su iššūkiais, tada būtų labai negerai. Bet dabar tai yra žmonių iniciatyva, kuri nėra amorali, tai nieko negalima sakyti“, – pridūrė Telšių vyskupijos generakvikaras.
Kunigas, pranciškonas Julius Sasnauskas portalui lrytas.lt kalbėjo, kad bažnyčia neturėtų būti ta vieta, kurioje užsiimama peticijomis.
„Tai yra tam tikrų bažnyčios narių netinkamas politikavimas. Tinkamo politikavimo pavyzdį duoda popiežius Pranciškus, važiuodamas į Iraką. Parašus bažnyčioje galima buvo rinkti tada, kai bažnyčia buvo persekiojama tarybiniais laikais, tada buvo kova už žmonių gėrį ir laisvę. O dabar čia politika, ir tiek.
Reikia ramiai viską vertinti, ir tegul visi ramiai dirba savo darbą. Vis dėlto manau, kad bažnyčioje yra sveikų jėgų, kurios kitaip svarsto, negu tie, kurie renka parašus. Jau nekalbu apie patį turinį, bet priemonės nesuprantu, kam jos reikalingos. Tai nėra žūtbūtinis klausimas, ar išliks bažnyčia, tradicinė šeima, ar kas“, – sakė J.Sasnauskas.
Paaiškino savo poziciją
Praėjusią savaitę Lietuvos vyskupų konferencija išplatino viešą laišką, kuriame išdėstė bažnyčios poziciją dėl Stambulo konvencijos, ir paaiškino, kodėl jos ratifikavimui nepritaria.
„Bet kokia smurto – taip pat ir smurto prieš moteris – forma yra nepateisinama. Ne kartą atkreiptas dėmesys, jog Stambulo konvencija iš esmės tik atkartoja Lietuvos Respublikos teisėje jau įtvirtintas nuostatas, tad šios konvencijos ratifikavimas nepadėtų sumažinti smurto apraiškų, bet sukurtų kitų rimtų problemų. Esame įsitikinę, kad reikia palaikyti ne problemišką Stambulo konvenciją, bet visas priemones, leisiančias realiai įgyvendinti, o jei reikia – papildyti jau egzistuojančias Lietuvos teisės normas, numatančias smurto prieš moteris prevenciją ir užkardymą.
Kova su smurtu neturėtų būti vykdoma primetant visai visuomenei išankstines ideologines nuostatas ir supriešinant vyrus ir moteris. Prigimtiniai vyrų ir moterų skirtumai nėra spręstina problema, bet duotybė, kuria remiasi šeima ir visuomenė ir kuri atlieka esminį vaidmenį puoselėjant visos visuomenės bendrąjį gėrį, užtikrinant jos tvarumą bei ateitį.
Visuomenė yra praturtinama ne tuomet, kai ignoruojami vyrų ir moterų prigimtiniai skirtumai, bet tada, kai leidžiama ir padedama reikštis tam, kas vyrų ir moterų prigimtyje yra esminga bei geriausia. Todėl kultūra, papročiai, tradicijos, religinės nuostatos, atskleidžiančios tai, kas savita vyro ir moters prigimčiai, nėra naikintini stereotipai.
Stambulo konvencija siekia įtvirtinti dviprasmiškai interpretuojamą socialinės lyties (angl. gender) sąvoką, dirbtinai atskiriančią vyrų ir moterų vaidmenis nuo juos pagrindžiančios vyriškos bei moteriškos žmogaus prigimties, taip sukuriant teisines prielaidas lytį laikyti tik socialiniu konstruktu. Įtvirtinus teisėkūroje neaiškią socialinės lyties (gender) sąvoką, atsiras prievolė ją vartoti ir kituose susijusiuose teisės aktuose.
Ypatingą susirūpinimą kelia Stambulo konvencijos 14 straipsnio nuostatos, įpareigojančios ją pasirašiusias šalis „įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „lyčių vaidmenis be stereotipų“, ne tik siekiant užtikrinti lyčių lygybę, bet ir atmetant iš prigimties kylančius skirtumus. Teisinės prievolės diegti mokymą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“ (Konvencijos 14.1 str.) visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programose įtvirtinimas statytų į pavojų LR Konstitucijos 26 straipsnyje įtvirtintą tėvų ir globėjų teisę „nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“.
Dėl šių priežasčių nepritariame Stambulo konvencijos ratifikavimui ir aukščiau minimų nuostatų pavertimui privalomomis teisinėmis normomis Lietuvos valstybei ir visuomenei“, – rašoma pranešime.
