Lietuvos kino centras šiais metais filmų gamybai ir parengiamiesiems darbams numatė skirti 1 milijoną 804 tūkst. 491 eurą. Valstybė finansuos 34 vaidybinius, dokumentinius ir animacinius filmus. Pagal numatytą sumą „p. Landsbergis“ yra trečioje vietoje po dviejų vaidybinių filmų.
Dokumentinis ilgametražis filmas „p. Landsbergis“ arba „Misteris Landsbergis“, kaip vadina jo režisierius iš Ukrainos Sergejus Loznica, kuriamas jau nuo praėjusių metų pavasario. Filmą prodiusuoja viešoji įstaiga „Uljana Kim ir ko“.
Įžvelgė politinę įtaką
„Lietuvos ryto“ kalbinti filmų kūrėjai, prašę neskelbti jų pavardžių, vienu balsu tvirtino, kad 184 tūkst. eurų dokumentiniam ilgametražiam filmui sukurti – itin didelė suma. Dažniausiai tokiems filmams skiriama 50–60 tūkst. eurų.
Režisierius Audrius Juzėnas aiškino, kad karantino metu filmų gamybos kainos kritusios, filmuota medžiaga iš Lietuvos archyvų kainuoja nedaug, o, anot jo, „pasodinti V.Landsbergį po medžiu ir jį klausinėti iš viso nieko nekainuoja“.
„Toks žingsnis žlugdo – kiti menininkai netenka galimybės pradėti daryti savo filmus. Juk už tiek pinigų jauni režisieriai galėtų nufilmuoti keturis tokius ilgametražius dokumentinius filmus.
Netikėkite, kai sako, kad kitų siūlomi projektai neįdomūs. Tai melas“, – kalbėjo A.Juzėnas.
Tačiau, žinomo režisieriaus nuomone, kūrėjus labiausiai žlugdo ne pinigai, skirti filmui „p. Landsbergis“, o politikų kišimasis į kultūrą. V.Landsbergis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo narys.
„Šis filmas susijęs su valdančiąja partija ir jos kultūros politika“, – įsitikinęs A.Juzėnas.
Tuo metu režisierė Agnė Marcinkevičiūtė, sukūrusi ne vieną filmą apie V.Landsbergį už privačių rėmėjų lėšas, pritarė sprendimui finansuoti „p. Landsbergį“: „Šiandien jis nebe politikas, bet didelį autoritetą turintis visuomenės veikėjas.“
Pasak politologo Lauro Bielinio, iš esmės filmas apie politiką yra pozityvus dalykas, aišku, jei jis geras estetine ir turinio prasmėmis.
Aukšti ekspertų balai
Lietuvos kino centras paaiškino, kad filmą „p. Landsbergis“ ekspertai įvertino labai aukštais balais, o bendras jų vidurkis – 58,67 balo. Antroje ir trečioje vietoje atsidūrę dokumentinių ilgametražių filmų projektai buvo įvertinti 50,33 ir 46 balais, o jiems skirta atitinkamai 60 tūkst. ir 40 tūkst. eurų.
Maksimali suma, kuria galima paremti dokumentinio ilgametražio filmo projektą, – 200 tūkst. eurų. Tiek ir prašė „p. Landsbergio“ kūrėjai, tačiau Kino centras nutarė skirti kiek mažiau.
Ekspertai vertina filmus pagal nacionalinę, edukacinę ir humanistinę vertę, temos ir idėjos originalumą, aktualumą, taip pat atsižvelgiama į režisieriaus laimėjimus. S.Loznicos filmai apdovanoti daugiau nei 20 tarptautinių festivalių, tarp jų du kartus Kanuose. Be to, tituluota ir filmo prodiuserė U.Kim.
Nekilo neparankių klausimų
Šiemet Sausio 13-ajai skirtame Inos Šilinos pokalbyje su S.Loznica, kuris pasirodė LRT.lt, teigiama, kad „Misteris Landsbergis“ yra apie įvykius Lietuvoje nuo 1988 iki 1993 metų, „kai paskutinis imperijos kareivis paliko Lietuvos žemę“.
S.Loznica pasakojo, jog su V.Landsbergiu susipažino savo filmo pristatyme, susibičiuliavo, ėmė susitikinėti. Sužinojęs, kad iki šiol nėra sukurtas fundamentalus filmas apie šį laikotarpį, kuris labai svarbus ir Lietuvai, ir buvusiai Sovietų Sąjungai, ir visai Europos istorijai, kūrėjas labai nustebo.
„Manau, kad Lietuvai pasisekė. Reikiamu momentu reikiamoje vietoje atsirado reikiamas žmogus. Vytautas yra lyg Dante’s Vergilijus, vedantis mane šiuo keliu“, – kalbėjo režisierius apie kuriamą filmą.
Žurnalistei pasiteiravus apie neparankius klausimus V.Landsbergiui režisierius teigė jų nepateikęs: „Aš su juo buvau delikatus, bet nenuolankus.“
Beje, šiame filme profesorius su jį šnekinančiu režisieriumi kalba rusiškai. S.Loznica filmui „Misteris Landsbergis“ surinko apie tūkstantį valandų filmuotos medžiagos iš archyvų ir Sąjūdžio entuziastų.
Režisierius jau dvidešimt metų gyvena Vokietijoje, o kuria Ukrainoje ir Rusijoje. Pastaruoju metu savo filmus montuoja ir garsina Lietuvoje.
Jau sukurtas ne vienas filmas
1997 m. Lietuvos nacionalinėje televizijoje (dabar LRT) buvo kuriamas filmas „Kandidatas“ (rež. Rimantas Gruodis). Kilus skandalui tuometis televizijos generalinis direktorius Arvydas Ilginis jį pervadino „Vytautu Landsbergiu“ ir paragino visus reiškinius vadinti savo vardais.
Filmui sukurti buvo skirta 24 tūkst. 400 litų. V.Landsbergis tuomet teigė nežinojęs, kokie žmonės jį filmavo ir kokiu tikslu, esą niekas jam nepranešė, kad Lietuvos televizija kuria apie jį filmą.
2012 m. režisierė Agnė Marcinkevičiūtė ir prodiuserė Gražina Ručytė-Landsbergienė, V.Landsbergio žmona, sukūrė pirmąją trilogijos apie V.Landsbergį dalį „Vytautas Landsbergis: mintys ir darbai“.
Antroji dalis „Vytautas Landsbergis: laisvės keliu“ pasirodė 2017 m., trečioji dalis „Pirmininko diplomatija: atkurtosios Lietuvos kelias“ – 2019 m. Trilogija sukurta už privačių asmenų lėšas, prisidėjo Vytauto Landsbergio fondas.
2013–2017 m. A.Marcinkevičiūtė ir prodiuserė G.Ručytė-Landsbergienė sukūrė penkias filmo apie V.Landsbergį „Lūžis prie Baltijos“ dalis. Filmų kūrimą finansavo privatūs asmenys.
