Dokumente buvusio ministro buvo klausiama, ar eidamas šias pareigas jis gavo raštu ar elektroniniu paštu pasiūlymų skirti konkrečius asmenis į karinės žvalgybos vado pareigas.
Rašte taip pat buvo prašoma nurodyti šiuos pasiūlymus, jeigu tokių buvo, pateikusius asmenis ir formą, kokia pasiūlymai buvo pateikti, esant galimybei – pateikti kopijas.
R.Karoblis atsakyme NSGK pirmininkui teigia, kad jau atsakė į komiteto klausimus ir buvo informuotas, kad aplinkybių nagrinėjimas baigtas.
„Klausimas dėl galimos AOTD direktoriaus skyrimo procedūrų keitimo yra jau dabartinio Krašto apsaugos ministro kompetencija“, – teigiama rašte, kurį turi nujienų agentūra BNS.
Buvęs krašto apsaugos ministras rašte teigia, kad jeigu NSGK atnaujintų aplinkybių nagrinėjimą, jis yra pasiruošęs atsakyti į komiteto narių klausimus.
R.Karoblis taip pat tvirtina negavęs pasiūlymų raštu ar el. paštu skirti konkrečius asmenis į AOTD vadovus.
Vasarį R.Karoblis buvo kviečiamas į uždarą NSGK posėdį, kuriame taip pat buvo klausiama apie AOTD vadovo paskyrimo aplinkybes.
R.Karoblis po posėdžio teigė, kad skiriant karinės žvalgybos vadovą „vyko konsultacijų procesas“ su Prezidentūra, siūlyta ir kitų pavardžių vietoj paskirto pulkininko Elegijaus Paulavičiaus.
„Pulkininkas E.Paulavičius paskirtas AOTD direktoriumi, kaip ir numato įstatymas. Vyko konsultacijų procesas prieš skiriant ir su prezidentu, ir su ministru pirmininku, ir su NSGK komiteto pirmininku. Esu patenkintas, kad šis karininkas paskirtas būtent AOTD direktoriumi, ir, manau, kad pasisekė tiek AOTD, tiek KAM, tiek visoms esamoms institucijoms“, – sakė R.Karoblis.
NSGK posėdyje dalyvavęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius teigė, jog šalies vadovas nespaudė ministro pasirinkti jo siūlomą kandidatą, nors patvirtino, kad prezidentas neformaliai domėjosi procesu.
Žiniasklaida ir keli BNS šaltiniai teigė, kad G.Nausėda siūlė savo kandidatus į karinės žvalgybos vadovo pareigas. Pagal įstatymą, karinės žvalgybos vadovą skiria krašto apsaugos ministras.
Prezidentūra į konkrečius BNS klausimus apie prezidento vaidmenį skiriant žvalgybos vadovą neatsakė, tačiau patikino, kad „AOTD vadovas buvo atrinktas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų bei nacionalinio saugumo interesų“.
LNK žinios sausio pabaigoje pranešė, kad karinės žvalgybos vadovo skyrimo aplinkybės gali būti viena priežasčių, kodėl R.Karoblis neskiriamas ambasadoriumi Briuselyje arba Vašingtone, nes Prezidentūra galėjo turėti savo kandidatą – Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio bendražygį Saulių Guzevičių.
VSD patvirtino BNS, kad D.Jauniškis ir S.Guzevičius yra pažįstami keletą dešimtmečių, kartu tarnavo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų pajėgose, tačiau VSD tvirtina, kad D.Jauniškis karinės žvalgybos vadovo skyrimo procesui įtakos „nedarė ir nesiekė daryti“.
G.Nausėda anksčiau sakė, kad dėl paskyrimų į svarbias pareigas su R.Karobliu priešpriešų neturėjo.
Jis tvirtino, kad ir R.Karobliui, ir buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui būtinas „politinis atšalimas“ nuo turėtų ministrų pareigų.
