Kovo 11-osios išvakarėse vėl sklido kalbos, kad pasikeitus politinei daugumai gali būti bandoma perrašyti Konstitucinio teismo (KT) nutarimą, kuris užkirto kelią V.Landsbergiui būti vadinamam valstybės vadovu.
Dar 2002 metų vasarą KT išaiškino, kad buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui negali būti skiriama ir mokama prezidento pensija.
Nuo to laiko būta nemažai įvairių bandymų dešiniųjų patriarchą prilyginti prezidentui, bet jie buvo nesėkmingi.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, kreiptis į KT dėl V.Landsbergio buvo kalbinamas ir prezidentas Gitanas Nausėda, bet jam nesutikus to daryti esą dar labiau pašlijo santykiai su valdančiaisiais.
Mįslingos užuominos
Pastaruoju metu imta svarstyti, kad pats Konstitucinis teismas gali revizuoti ankstesnį savo sprendimą. Tokią galimybę numato įstatymas, bet ja niekada nebuvo pasinaudota.
„Jei taip atsitiktų, mes atsidurtume žemiau rūsio“, – įsitikinęs Kovo 11-osios Akto signataras Vytenis Andriukaitis.
Praėjusią savaitę jis dešiniųjų patriarchą viešai pasveikino su 1990 metų kovo 10-ąją prasidėjusia politine karjera ir kartu mįslingai užsiminė apie bandymus persvarstyti V.Landsbergiui nepalankų KT sprendimą.
„Lietuvos ryto“ pakalbintas V.Andriukaitis pasidalijo neoficialiomis žiniomis, jog KT nutarimo reviziją siūlantys keli teisėjai (jų pavardės redakcijai žinomos) esą norėjo, kad dovana V.Landsbergiui būtų įteikta dar iki Kovo 11-osios.
Anot socialdemokrato, už savo pastangas teisėjai, matyt, tikėjosi sulaukti kokio nors dabartinės valdančiosios daugumos atsidėkojimo – vienas jų esą norėtų tapti KT pirmininku, kitas – gauti kokias nors kitas svarbias pareigas.
„Jei tokia revizija prasidėtų, būtų akivaizdu, kad šis Konstitucinis teismas yra smarkiai politizuotas“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Andriukaitis.
Norėjo trinktelėti durimis?
Kad konservatoriams artimas laikinasis KT pirmininkas Dainius Žalimas gali mėginti „trinktelėti durimis“, šią savaitę viešai prakalbo ir vienas buvusių šio teismo teisėjų Egidijus Šileikis.
Anot Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesoriaus, apie galimus ketinimus persvarstyti KT sprendimą signalizuoja ne tik besibaigianti konservartoriams palankaus D.Žalimo kadencija, bet ir sausį priimta V.Landsbergiui skirta Seimo rezoliucija.
E.Šileikis lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ nurodė, kad KT sugrįžti prie ankstesnio savo sprendimo turi du būdus – išaiškinti tą nutarimą arba jį persvarstyti.
„Pirmasis kelias paprastesnis, bet teismas negali pakeisti sprendimo turinio. Antru atveju – pradėti nagrinėti bylą iš naujo – galima tik atsiradus naujoms esminėms aplinkybėms, kurios iki tol nebuvo žinomos.
Abu būdai skirtingi pagal grėsmę. Mažesnė grėsmė, kai vyksta išaiškinimas, nes tada negali būti keičiamas turinys“, – svarstė profesorius.
Tačiau tiek E.Šileikis, tiek V.Andriukaitis mano, kad naujų esminių aplinkybių kitaip traktuoti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko statusą nėra.
Pasistatytų sau kryžių
Konstituciniam teismui 2002 metais vadovavęs Egidijus Kūris teigė, kad dar nėra buvę tokio atvejo, jog KT persvarstytų ankstesnius savo sprendimus ir tokie bandymai yra skandalingi.
„Tokių atvejų dar nėra buvę ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ypač kai klausimas politinis. Tokiu atveju teismas pasistatytų sau kryžių visiems laikams.
Girdėjau tas kalbas, bet vis dėlto manau, kad teisinėje valstybėje, kur gerbiamas teismas, tokie dalykai neįmanomi“, – kalbėjo buvęs KT pirmininkas.
Europos žmogaus teisių teisme dabar teisėjaujantis E.Kūris teigė, kad, norint atversti bylą iš naujo, turėtų paaiškėti naujų esminių aplinkybių, kurios anksčiau nebuvo žinomos. Tačiau jis taip pat nemano, kad tokios aplinkybės staiga imtų ir atsirastų.
Be to, anot E.Kūrio, KT nutarime nėra minima V.Landsbergio pavardė ir nenagrinėjamas jo faktinis vaidmuo 1990–1992 metais: „Ten kalbama tik apie tai, kad iki Konstitucijos įsigaliojimo Lietuva neturėjo formalaus valstybės vadovo, ir tai akivaizdu.
Kai kas bando aiškinti, jog negali būti taip, kad valstybė neturėtų vadovo. Bet tada galiu paklausti, o koks vienasmenis vadovas Lietuvoje buvo 1918-ųjų vasario 17-ąją?
Jo nebuvo. Kartais taip nutinka, kad valstybės neturi vadovo. Tai daugiau išimtis nei taisyklė, bet taip būna.“
Strasbūro teismo teisėjas „Lietuvos rytui“ užsiminė, kad ir jį pasiekė kalbos apie KT kylantį norą grįžti prie V.Landsbergio bylos. Tačiau E.Kūris pabrėžė: sprendimą išaiškinti ankstesnį nutarimą ar jį persvarstyti gali priimti tik visi KT teisėjai, o ne vienas ar keli.
Šaltinių teigimu, tokios bendros pozicijos dėl grįžimo prie užverstos bylos nėra – esą tai nusiteikę paremti tik keturi teisėjai iš devynių.
