Kita vertus, tikroji kūryba nėra to, kas buvo, atmetimas, veikiau – gebėjimas atskleisti jėgą, kuri glūdi mūsų tapatybėje, tik buvo užgožta kitų detalių. Tai gebėjimas, regis, gerai žinomuose pavidaluose atrasti naujas galimybes ir atspalvius.
Jau metus gyvename puolami pandemijos. Tikiu, kad netrukus ateis diena, kai į šį laiką galėsime žvelgti ne tik apgailestaudami, bet ir džiaugdamiesi unikalia patirtimi, didesne branda ir drąsa priimti iššūkius.
Prieš trisdešimt vienus metus buvome labai susitelkę – tai įkvėpė ir Nepriklausomybės Akto signatarus, padėjo ištverti ekonominę blokadą ir sudėtingus išbandymus. Toks susitelkimas, nenuslystant į mums primetamus tuščius ginčus, labai svarbus ir šiandien. Nuo jo labai priklauso, kaip greitai kapituliuos pandemija.
Visi pasiilgome tikro pavasario, kuris įveikia žiemos pramanus, leidžia giliai įkvėpti gaivaus oro ir džiaugtis laisvos valstybės teikiamomis galimybėmis rinktis savąjį kelią.
