„Tuo metu buvau jaunas doktorantas. Pabaigus universitetą kažkur reikėjo glaustis, ir pamenu, kad tuo metu gyvenau nuomojamame bute Žirmūnų gatvės pabaigoje.
Mes su draugu atvykome iki Kalnų parko, ten išlipome ir ėjome link Katedros aikštės, kurioje turėjo įvykti vienas iš pirmųjų Sąjūdžio mitingų. Dar nematant pačios aikštės, prie Vilnelės įtekėjimo į Nerį, mes jau jautėme, kad ten yra kažkas tokio... Daug žmonių, nuotaika, kažkas kalba per megafonus“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prilygino įsimylėjimui
Jis pasakojo, kad artėjant prie aikštės širdis ėmė plakti tankiau: „Pro medžius pamatėme, kad ten plevėsuoja trispalvės ir tai buvo tuo metu labai drąsus, netikėtas ir labai pradžiuginęs dalykas. Mus, kartą, kuri ėjo į Gegužės 1-osios ar Lapkričio 7-osios paradus su tomis negyvomis Lietuvos LTSR vėliavomis, jūs galite įsivaizduoti, ką tai mums reiškė... Po šitiek laiko pamatyti mintyse šitiek slapta mintyse nešiotą trispalvę plevėsuojančią Katedros aikštėje“.
G.Nausėda teigė, kad tai buvo pirmosios trispalvės, kurias mūsų tauta drąsiai iškėlė ir nešė iki pat pergalės. „Jau esu sakęs, kad tas laikotarpis prilygsta įsimylėjimo laikotarpiui žmogaus gyvenime, kuomet įsimyli, viskas, atrodo ryškiau, šviesiau, visos žinios atrodo optimistiškiau ir net paukščiai gieda skardžiau. Tai buvo tautos įsimylėjimo laikotarpis ir tauta įsimylėjusi savo viziją ir siekį tapti nepriklausoma“, – kalbėjo jis.
Per praėjusį trisdešimtmetį, pasak G.Nausėdos, Lietuva pasiekė didelės pažangos, kurios galėtų nematyti tik aklas.
Anot jo, pasikeitė ne tik mūsų miestų ir miestelių viešosios erdvės, žmonių apranga, jų laisvumas. „Pakalbėkime apie mūsų eksportą, vargu, ar prieš 31-erius metu Lietuva kažką galėjo parduoti pasauliui ar tikėtis, kad mūsų prekės ar paslaugos būtų pripažintos, – šiandien daugybė Lietuvos įmonių grumiasi kovoje su užsienio gamintojais ir dažnai net juos pranoskta“, – sakė G.Nausėda ir pridūrė, kad būtina įsiklausyti ir į nemažos dalies žmonių nusiskundimus, kad vis dar yra labai daug neteisybės. Jos yra ne tik teisinėje sistemoje, bet ir ekonomikoje, socialinėje sferoje.
Prakalbo apie skaudulius
„Man skaudu girdėti jau sakraline tapusią, sakralinė ji nėra, bet labai nuvalkiotą, frazę, kad „prie ruso buvo geriau“. Kai tai išgirstu, man kažkas lyg peiliu būtų per širdį prabraukęs. Ką galima padaryti, kad tos neteisybės būtų mažiau, kad nesukurtume įspūdžio, kad štai tuo metu buvo vienokia nomenklatūra, o dabar atsirado jau, tartum, ir kitokia nomenklatūra – kartais vadinama elitu, privilegijų sistema tebeegzistuoja ir įgyja visokias nepatrauklias formas“, – kalbėjo G.Nausėda.
Šalies vadovas nuotolinei diskusijai „Lietuvos vizija. Kokios vizijos kūrė Lietuvos valstybę praeityje ir padeda kurti dabar?“ pakvietė Vilniaus Universiteto rektorių Rimvydą Petrauską ir verslininką, visuomenininką, Lietuvos Verslo angelų tinklo valdybos pirmininką Vladą Lašą.
„Jei kalbėtume apie Lietuvos trisdešimtmetį, tai sėkmės istorija. Lietuva labai retai savo istorijoje turėjo tokį nuoseklų raidos kelią. Ar mes galėjome svajoti, kad mūsų mokslininkas taip apčiuopiamai priartės, beveik gaus Nobelio premiją? Kad mūsų lituanistai kaip lygūs su lygiais jungsis į pasaulinį humanitarų dialogą? Kad mūsų mokslas pasieks tokį lygį, esame ant vieno laiptelio su pažangiausiomis pasaulio šalimis“, – kalbėjo R.Petrauskas.
Anot jo, natūralu, kad yra skausmingų dalykų, kurie susiję su bendru pilietiškumo suvokimu. „Turime atvirai kalbėtis apie negeroves ir kartu stiprinti pilietiškumą“, – sakė jis ir pridūrė, kad pilietinės visuomenės uždavinys – sąmoningumo ugdymas bei visų visuomenės grupių įtraukimas į diskusijas bei sprendimų priėmimą.
„Dar vienas svarbus dalykas – viešasis valdymas. Turime atverti perspektyvas naujai administratorių kartai. Resursai svarbu, bet svarbiausia žmonės ir jų kompetencijos. Esminis dalykas – intelektualinis potencialas, mums reikia žmonių, kurie formuotų politinę, ekonominę ir socialinę darbotvarkę ir mąstytų aukščiau rinkiminių ciklų horizontų“, – mintimis dalijosi rektorius.
V.Lašas teigė, kad Lietuvos naująją nepriklausomybės istoriją puikiai atspindi mintis – „Valstybę padaryk pats“.
„Kai darai pats, nesi profesionalas, bet mokaisi darydamas, darai nuoširdžiai, nori geriausiai, bet nes visuomet tai pavyksta idealiai. Ir aš esu konstruktyviai nepatenkintas ir matydamas problemas ieškau jų sprendimo“, – sakė jis ir pridūrė, kad daug dalykų gali padaryti jaunoji karta, tik reikia ją išgirsti ir leisti veikti.
