„Akivaizdu, kad yra poreikis diskusijoms ir išaiškinimui tų kelių sąvokų, dėl kurių vis dar daliai visuomenės kyla abejonių ir baimių, kurias aš laikau asmeniškai nepagrįstomis“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo pirmininkė.
Visgi ji pritaria, kad būtina diskutuoti ir galutinai išsiaiškinti dokumente vartojamų sąvokų reikšmę.
„Tačiau akivaizdu, kad reikia diskutuoti, reikia išsiaiškinti, kas gi yra socialinis vaidmuo ir vadinamoji socialinė lytis“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, baimės dėl Stambulo konvencijos yra nepagrįstos, kadangi kaimyninių valstybių pavyzdžiai, jos manymu, įrodo, kad neigiamo efekto tų šalių švietimo sistemai ar kitoms sritims konvencijos ratifikavimas neturėjo.
„Kalbant apie neigiamą poveikį švietimo sistemai ar kitoms svarbioms sritims, aš manau, kad verta prisiminti, jog esame vos viena iš kelių šalių, kurios nėra ratifikavusios šios konvencijos. Jeigu apsižvalgysime aplink į mūsų kaimynus, kurie yra ratifikavę, į kitas Europos Sąjungos šalis, tikrai įsitikinsime, kad neįvyko jokių nepageidautinų dalykų, dėl kurių neretai pasigirsta baimių“, – sakė Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen tikisi į diskusiją įtraukti ir skirtingų pozicijų atstovus, tačiau pabrėžia, jog diskusijoje dėl šio dokumento nereikėtų manipuliuoti.
„Aš manau, kad nereikėtų vadovautis manipuliacijomis“, – teigė ji.
Seimo pirmininkė mano, kad ypač svarbu yra visuomenės švietimas Stambulo konvencijos klausimais bei skirtingas pozicijas turinčių grupių įtraukimas į diskusiją. Kartu ji teigė išliekanti optimistiška, kad iki Seimo rudens sesijos, kuomet planuojama svarstyti Konvencijos ratifikavimą, bent jau dalies šio dokumento kritikų nuomonę pavyks pakeisti.
„Pavasario sesijoje šio klausimo nebus, o iki rudens gal pavyks kai kuriuos oponentus įtikinti“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.
Tai, kad klausimų kelia Stambulo konvencijoje vartojamos sąvokos, užsiminė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak jo, kai kurios Konvencijos nuostatos gali turėti tam tikrų padarinių Lietuvos švietimo sistemai ir net žodžio laisvei.
„Stambulo konvencija yra rimtas dokumentas, kuriame yra kalbama tiek apie smurtą prieš moteris, tiek ir įvedama sąvoka socialinė lytis. Tai yra pakankamas naujadaras mūsų ir politinėje, ir kitokioje leksikoje. Aš tikrai jį labai atidžiai nagrinėju, vertinu įvairius jo momentus. Matau, kad kai kurios nuostatos yra susijusios ir su tam tikromis pasekmėmis mūsų švietimui ir netgi žodžio laisvei. Todėl šį dokumentą turime labai gerai apsvarstyti. Todėl sveikinu sprendimą diskutuoti ir dėl ratifikavimo apsispręsti vėliau“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
