Anksčiau už įvairius nusikaltimus teistas vyras buvo pasirašęs susitarimą dėl bendradarbiavimo su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės žvalgybos pareigūnais – nuo 2014 metų jiems teikė žinias apie mieste veikiančius nelegalius kvaišalų, alkoholio, cigarečių prekybos taškus, įvykdytas vagystes, ieškomus asmenis.
Informaciją apie tai jis gaudavo iš savo draugų ir pažįstamų, kurie sukosi šešėliniame pasaulyje.
Dvejus metus vyras reguliariai gaudavo atlygį, bet paskui mokėjimas nutrūko – įtardami kriminalistų klastą sutuoktiniai kreipėsi į teisėsaugą prašydami atlikti tyrimą dėl galimo lėšų pasisavinimo.
Informatoriaus sutuoktinė taip pat parašė pareiškimą Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai.
Žinios – akis į akį
Kaunietis bendradarbiauti su policija pradėjo išėjęs iš kalėjimo. Vyras tikino pats į nusikaltimus daugiau neįsiveliantis, bet išlikę ryšiai padeda sėkmingai rinkti duomenis, kuriuos jis perduodavo policijai.
Faktus apie nelegalia veika užsiimančius žmones vyriškis nurodydavo susitikęs akis į akį su pareigūnais.
Žinias informatorius tikino perduodavęs trims Kauno kriminalinės policijos žvalgybos pareigūnams – moteriai ir dviem vyrams. Du jų yra aukštas pareigas anksčiau ėjusių miesto policijos darbuotojų vaikai.
Vyras kiekvieną kartą rizikuodavo sulaukti nusikaltėlių keršto, jei paaiškėtų jo vizitai pas kriminalistus.
Už kvaišalų tašką – 300 eurų
Pagal susitarimą pareigūnai šiam ir kitiems laisvėje esantiems informatoriams yra iškėlę esminę sąlygą – atlygis išmokamas tik tada, kai jo žinios pasitvirtina, padeda išsiaiškinti nusikaltimus.
Ši sąlyga netaikoma tiems, kurie žinias renka atsidūrę įkalinimo įstaigose, – pavyzdžiui, būdami toje pačioje kameroje su pareigūnus dominančiu įtariamuoju.
Tokiais atvejais pinigai išmokami nepriklausomai nuo rezultatų, nevertinant, kiek gauta informacija pasitvirtino.
Informatoriams skiriamos sumos priklauso nuo nusikaltimo masto, sunkumo ir kitų veiksnių. Pavyzdžiui, už demaskuotą kvaišalų prekybos vietą agentas gauna 300 eurų, bet jei tą pačią informaciją pateikia du skirtingi šaltiniai, kiekvienam jų atseikėjama po 150 eurų.
Nustojo gauti atlygį
Slapyvardį įgijęs kaunietis dvejus metus bendradarbiavo su pareigūnu ir jam priekaištų neturėjo – atlygis visuomet būdavo išmokamas. Dažniausiai jis svyruodavo nuo 50 iki 150 eurų.
Anot slaptojo bendradarbio, situacija pasikeitė šiam kriminalistui išėjus iš darbo. Tai įvyko maždaug 2016 metais.
Nuo to laiko iki pastarųjų dienų jis informaciją apie nusikaltimus suteikė daugiau nei 50 kartų, tačiau pinigai buvo išmokėti tik vieną sykį – prieš kelerius metus jis gavo 80 eurų už perduotas žinias apie vagystę iš maisto prekių parduotuvės.
Agentui pradėjus domėtis, kodėl jis negauna atlygio, pareigūnai atšaudavo, jog jo žinios nepasitvirtino.
Įtarė pareigūnų klastą
Tačiau slaptasis informatorius teigė išsiaiškinęs, kad jo suteikta informacija padėdavo atskleisti šešėlinę veiklą.
Kaunietis bendravo su tais, kurie buvo įkūrę nelegalius narkotikų, alkoholio prekybos taškus.
Neįtardami, kad kalba su informatoriumi, jie skųsdavosi dėl užgriuvusių teisėsaugos reidų, iškeltų bylų.
Sėkmingos policijos operacijos įvykdavo būtent po šio slaptojo bendradarbio pranešimų.
Agentas pateikė konkretų pavyzdį apie ieškomą asmenį, kuris buvo sučiuptas po jo suteiktos informacijos.
Tačiau informatorius atlygio ir tada teigė negavęs – kriminalistai esą atvirai melavo, jog bėglys nebuvo sulaikytas, todėl ir išmoka nepriklauso.
Vieną sykį pareigūnai savo slaptajam bendradarbiui netgi patvirtino, kad gautos žinios padėjo vagystės byloje, bet pinigai neva nebuvo išmokėti.
Po skundų buvo išmestas
Vyriškio žiniomis, jo suteikta informacija pasitvirtino daugiau nei 20 kartų.
Slaptasis bendradarbis ir skundus teisėsaugai dėl pareigūnų veiksmų rašiusi jo žmona atkreipė dėmesį, jog jeigu informatorių pranešimai nepasitvirtina vienus metus, jų paslaugų atsisakoma.
„Pagal kriminalistų logiką bendradarbiavimas su mano vyru seniai turėjo būti nutrauktas, nes jie aiškino, kad sutuoktinio suteiktos žinios buvo neteisingos.
Tačiau pareigūnai toliau bendravo su „nepatikimu“ agentu ir kruopščiai užsirašydavo vis naujus iš jo gaunamus duomenis“, – stebėjosi informatoriaus žmona.
2020 m. liepą kaunietė kreipėsi į Policijos departamento Imuniteto valdybos Korupcinių tyrimų skyrių prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą, ar kriminalinės policijos žvalgybos pareigūnai, bendravę su jos vyru, neįsidėjo į kišenę jam priklausančių pinigų. Moteriai buvo suteiktas pranešėjos statusas.
Pateikus skundus dėl kriminalistų elgesio bendradarbiavimas su jos vyru buvo iškart nutrauktas, išmetus jį iš agentų sąrašo.
Parašas – prie slapyvardžio
Kauniečių poros tvirtinimu, informatorius neturi jokių galimybių susipažinti su jam skirtų sumų už suteiktas žinias dydžiu, palyginti jų su realiomis išmokomis. Slaptieji bendradarbiai taip pat negali patikrinti, kurios žinios pasitvirtino, padėjo atskleisti nusikaltimus, o kurios – ne.
Šių ataskaitų, išklotinių, statistikos pareigūnai savo agentams nepateikia, kaip ir kitos informacijos, kuri yra susijusi su bendradarbiavimu.
Netgi tais atvejais, kai pinigai būna išmokami, agentas pasirašo ne prie savo vardo ir pavardės, o prie slapyvardžio.
Pasak sutuoktinių, tokiu būdu sudarytos palankios sąlygos pareigūnams piktnaudžiauti, pavyzdžiui, nuslepiant nuo informatorių, kokia dalis pranešimų buvo vertingi.
Informatoriaus sutuoktinė Imuniteto valdybos pareigūnų prašė ištirti su jos vyru susijusius finansinius dokumentus, palyginti pasitvirtinusių pranešimų skaičių su realiai jam išmokėtomis sumomis.
Giliau faktų nekapstė
Imuniteto valdybos vyriausioji tyrėja Renata Ambroževičiūtė baudžiamąją bylą kelti atsisakė, nes pats informatorius per apklausą negalėjo patvirtinti, kad išmokant sumas pareigūnai būtų suklastoję jo parašą.
Tyrėjai pakako to, kad informatorius nežinojo jo parašo suklastojimo atvejų.
Tačiau iš šio paviršutinio fakto nebuvo galima spręsti, ar pareigūnai nusižengė įstatymams, nes slaptasis bendradarbis nematė su juo susijusių finansinių dokumentų. Norint išnarplioti istoriją dėl galimo piktnaudžiavimo reikėjo atlikti išsamų tyrimą.
R.Ambroževičiūtė nusprendė giliau nesikapstyti – nutarime dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą nė žodžiu neužsimenama, kad būtų apklausti su agentu bendradarbiavę pareigūnai, patikrinti finansinės apskaitos dokumentai, mokėjimo išklotinės.
Atsimušė į sieną
Pasak sutuoktinių, Imuniteto valdyba netgi nenustatinėjo, kokios sumos agentui būdavo paskiriamos iš kriminalinės policijos žvalgybos biudžeto, netikrino, kiek ir kokiomis aplinkybėmis informatoriui buvo išmokėta pinigų.
Atsisakymas kelti bylą dėl galimos pareigūnų korupcijos buvo apskųstas Generalinei prokuratūrai, tačiau prokuroras Šarūnas Astrauskas skundą atmetė vos per dvi dienas nuo pateikimo.
Neatlikus išsamaus patikrinimo konstatuota, jog piktnaudžiavimo ar įgaliojimų viršijimo požymių nėra, o slapto bendradarbio ir jo žmonos pateikta informacija apie pareigūnų veiksmus – tik jų subjektyvi nuomonė.
„Prokuroras pareiškė, jog norėdamas sužinoti, kodėl neišmokami pinigai, informatorius turi kreiptis į atitinkamą policijos įstaigą.
Bet jam niekas oficialiai neatsakys, kokia dalis jo pranešimų pasitvirtino ir kokia buvo paskirta bendra išmokų suma, nes informacija yra įslaptinta“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo slaptojo agento sutuoktinė.
Pernai rugpjūtį ši kaunietė paprašė Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos imtis priemonių, kad neliktų įstatymų spragų, atveriančių kelius pareigūnams piktnaudžiauti.
Po mėnesio moteris gavo tuomečio komisijos pirmininko Viktoro Rinkevičiaus atsakymą, kad jos prašymas perduotas Generalinei prokuratūrai – tai pačiai institucijai, kuri jau anksčiau nenorėjo gilintis į sutuoktinių nurodytas problemas.
Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijaŽvalgybos įstatymas^Instant
Rodyti daugiau žymių
