Apie tai antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, Šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas, Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viceministrė Živilė Simonaitytė.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras kalbėjo, kad šiuo metu skiepijimo tempai auga – praėjusią savaitę Kaune buvo paskiepyta ir po 2 tūkstančius žmonių per dieną, o šią savaitę skaičiai dar didesni.
„Šiuo metu Kauno mieste yra bent viena vakcina vakcinuoti beveik 8 procentai miesto gyventojų“, – sakė P.Keras.
Jis kalbėjo, kad kol kas vakcinavimas savaitgaliais nevyksta, bet šios minties neatsisakoma.
„Žiūrėsime pagal situaciją. Jeigu turėsime vakcinos, gali būti, kad dirbsime šeštadienį. Bet jei sklandžiai judėsime ir vakcinacija vyks tokiu tempu, kaip dabar, manau, kad turimą vakciną mes iki savaitgalio būsime pabaigę“, – teigė P.Keras.
Pasak jo, skiepytis vidutiniškai neatvyksta apie 30 procentų pakviestų žmonių, tačiau tai lemia ir tai, kad žmonės pakvietimus skiepytis gauna ne iš anksto, o dažniausiai likus vienai dienai iki planuojamo skiepo.
„Artimiausiomis dienomis pasiūlysime gyventojams internetinę registravimo formą, ir tada visi tie, kurių galbūt nepakvietėme, galės registruotis internetu ir vakcinuotis jau artimiausiu metu“, – tikino P.Keras.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas teigė, kad, vertinant vakcinavimo situaciją ir greitį savivaldybėse, reikėtų vertinti ne judėjimą per amžiaus grupes, o procentinę dalį vakcinuotųjų.
„Tai turbūt objektyviausiai parodo, kokiu greičiu toje savivaldybėje vakcinuojama. Pasiskirstymas pagal amžiaus grupes skiriasi labai smarkiai skirtinguose miestuose. Jei Vilniuje yra gerokai jaunesnė populiacija, tai judant per kitus miestus ta vyresnio amžiaus senjorų grupė sudaro turbūt ženkliai didesnę asmenų dalį“, – komentavo jis.
„Skirtingose savivaldybėse gali būti labai skirtingos problemos. Pagrindinės turbūt, jog ribojami vakcinų kiekiai, bet vakcinos yra paskirstomos yra daugmaž tolygiai, ir tada galbūt tam tikrose savivaldybėse kyla organizacinių problemų, kitur gal yra mažesnis gyventojų aktyvumas. <...> Turbūt sunku organizuoti procesą, jei didžioji dalis pakviestų neatvyksta“, – pridūrė P.Keras.
Šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas sakė, jog dalis žmonių „AstraZenecos“ vakcinos atžvilgiu vis dar nusiteikę itin negatyviai. Jo teigimu, žmonės labiau linkę skiepytis ta vakcina, kurios įrodytas efektyvumas ženkliai didesnis.
30 procentų paskiepytųjų – ne pats geriausias rezultatas
Nors viceministrė džiaugėsi, kad jau yra paskiepyta apie 30 procentų 80-ies ir vyresnio amžiaus žmonių, J.Kalibatas svarstė, kad tai nėra labai geras rezultatas.
„Nepasakyčiau, kad čia labai geras rezultatas, kai norėjosi, kad pasiskiepytų bent 70-80 procentų. Bet sakyčiau, kad yra problemų komunikacijoje, ir jos kyla iš tos pačios ministerijos. Žmonės daugiau informacijos gauna iš savo kaimynų ir socialinių tinklų“, – kalbėjo J.Kalibatas.
„Apie tai reikia kalbėti nuolat, kad informacija ateitų ne iš kaimynų ir senelių, o vis dėlto komentuoti turėtų mokslininkai“, – pridūrė jis.
Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas taip pat pritarė, kad yra padaryta komunikacinių klaidų.
„Labai paprasta paskleisti žinią, pagrįstą tik gandais. Bet kuri vakcina turi tam tikrą procentą nepageidaujamo poveikio, bet tai yra visiškai natūralus dalykas. Reikia pripažint, kad tam tikrų komunikacinių spragų yra. Blogosios žinios plinta labai greitai, nors nepageidaujamų reakcijų po antros „Pfizer“ vakcinos dozės buvo labai didelis kiekis, mes tą patys pastebėjome. Bet niekas to nesureikšmino, nes tai yra visiškai natūrali reakcija į skiepą“, – sakė V.Grigas.
„Baubas ant baubo, priauga tų baubų labai daug, niekas nepaaiškina, trūksta tos reklamos. Keista, kad mokytojai šitaip sureagavo. <...> Tiesiog žmonės bijojo ir bijo dėl to, nes yra tam tikros komunikacinės spragos“, – pridūrė jis.
Pasak V.Grigo, nesvarbu, kokia būtų buvusi pirmoji į Lietuvą atkeliavusi vakcina, visi medikai būtų skiepijęsi ir niekas jos saugumu bei efektyvumu nebūtų suabejojęs.
„Visos vakcinos patenka saugios, visos veiksmingos ir bijoti tikrai to nereikia. <...> Moksliškai paskaičiuota, kad jau po pirmos dozės formuojasi imunitetas. „AstraZeneca“ praktiškai 100 procentų apsaugo nuo labai sunkių ligos formų. Tikrai raginu nebijoti šitos vakcinos ir esant galimybei būtinai skiepytis“, – aiškino V.Grigas.
Sveikatos apsaugos viceministrė Ž.Simonaitytė teigė, kad iš dabar turimų duomenų galima būtų sakyti, jog vakcinavimo procesas vyksta pakankamai sklandžiai.
„Pagal tai, kaip mes matome žmonių aktyvumą ir įsitraukimą, manome, kad procesas vyksta tikrai pakankamai sklandžiai. Nors tų klausimų ir triukšmo aplink vakcinaciją yra pakankamai nemažai, žiūrint į statistiką matome, kad tikrai pakankamai geras tas rezultatas“, – sakė viceministrė.
Ji taip pat pakomentavo ir paneigė sklandančias abejones dėl „AstraZeneca“ vakcinos.
„Galėčiau pasidžiaugti, kad praėjusios savaitės pabaigoje ir Vokietija pasekė Lietuvos pavyzdžiu ir jau neberiboja vyresnių žmonių skiepijimo šia vakcina. Kitas elementas, kuris gąsdina, galbūt šalutiniai poveikiai. Tą irgi jau esame išplatinę dėl skirtingų vakcinų ir jų galimai sukeliamų šalutinių poveikių.
Aktyviau kalbėti turėtų ir savivaldybės
Dažniausiai pasitaikantis yra kažkiek pakilusi temperatūra. Ką ir stebime, kad „AstraZenecos“ atveju tas karščiavimas dažniausiai būna po pirmos vakcinos dozės, o „Pfizer“ ir „Modernos“ – po antros dozės. Natūralu, kad daugiau žmonių dabar yra gavę pirmą dozę ir jiems atrodo, kad „AstraZeneca“ galbūt turi daugiau poveikių“, – komentavo Ž.Simonaitytė.
Komentuodama situaciją, jog kai kuriose savivaldybėse yra leidžiama pasirinkti, kuria vakcina žmogus nori skiepytis, Sveikatos apsaugos viceministrė pažymėjo, kad savivaldybės ir medikai turėtų aktyviau komunikuoti ir šviesti gyventojus apie visų vakcinų saugumą.
„Jeigu savivaldybės, gydytojai, administracija nuolat bendrauja su savo gyventojais ir aiškina, kad visos vakcinos vienodai veiksmingos ir saugios, tai ir tas vakcinavimas savivaldybėse nesiskiria. Yra dalis žmonių, kurie atsisako vakcinuotis viena ar kita vakcina, tai mes tą ir sakome, kad jos judėtų prioritetų sąrašu žemyn.
Tai nereiškia, kad turėtumėme apšokti visą senjorų grupę, nes tikrai yra daugybė 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie sutinka skiepytis visomis vakcinomis, nes tai yra ta grupė, kuriai šiuo metu vakcinavimas yra aktualiausias“, – kalbėjo Ž.Simonaitytė.
