Sostinės gyventojai dūsta nuo smarvės ir šaukiasi pagalbos: už kaimynų durų – „tiksinti bomba“

2021 m. kovo 9 d. 18:58
Vilniaus Naujamiesčio rajone esančio daugiabučio gyventojai jau septynerius metus yra priversti kęsti nepavydėtiną šalia gyvenančios senyvos moters buitį – nesukalbama kaimynė namuose ne tik kaupia šiukšles, bet ir neturi vandens, dėl to visą namą skalauja sunkiai pakeliama smarvė.
Daugiau nuotraukų (7)
Kaimynai tarnybų ir savivaldybės jau maldauja, kad kas nors moters namus tiesiog sutvarkytų, tačiau šios sako esančios bejėgės – į privačią nuosavybę niekas kojos kelti negali, tačiau bus stengiamasi moteriai padėti.
Dvejus metus gyvena be vandens
„Čia yra tragedija, mes kovojame jau nuo 2014 metų, – pasakojimą pradeda T.Ševčenkos gatvėje esančio namo gyventoja Violeta, – turime name tokią močiutę, su kuria neįmanoma susišnekėti. Prieš dvejus metus jos bute trūko vamzdis. Kadangi į namus ji nieko neįleido, net policijos, teisiniu sprendimu buvo išlaužtos jos namų durys. Pareigūnai „užkirto“ vamzdį, todėl žmogus dvejus metus viską daro po savimi“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Violeta.
Pasak jos, dėl sunkiai suvokiamo šiukšlių kiekio ir smarvės namo gyventojai kreipėsi ne tik į sostinės savivaldybę, bet ir į prokuratūrą, seniūniją, viešosios tvarkos tarnybą, socialinius darbuotojus, tačiau jokių pokyčių nesulaukė. Neseniai kelias dienas moteris praleido ir ligoninėje.
„Jie (medikai, – aut. past.) nusprendė, kad gresia pavojus jos gyvybei. Butą užrakino, raktus paliko tai močiutei, o bute dar liko ir katė. Juk žmogus galėjo ir kelias savaites būti ligoninėje, ta katė nudvėstų ir dvoktų dar labiau. Visos tarnybos sako, kad butas yra jos turtas ir nuosavybė, todėl nieko negali padaryti, negali kištis.
Čia yra tiksinti bomba, pas mane net anūkas neatvažiuoja dėl kvapo. Jeigu net viešosios tvarkos vyrai atvažiavę vėmė... Šiukšlių ten yra iki lubų“, – sakė Violeta.
Jos teigimu, moteris turi artimųjų, tačiau šie su ja nebendrauja. Protinę negalią turinti senyvo amžiaus namo gyventoja sunkiai kalbą randa ir su kaimynais.
„Dar kai būdavo jaunesnė, stipresnė, buvo labai piktybiška. Sakydavom jai, kad susitvarkytų, net siūlėm pagalbą. O ji tik gatvėje visokiais žodžiais apšaukdavo“, – prisimena Violeta.
Didžiausias kaimynų noras, jos teigimu, yra ne iškraustyti močiutę, o tiesiog prisišaukti pagalbos, kad kas nors butą pagaliau sutvarkytų.
Dalis kaimynų jau išsikraustė
„Gal teismo sprendimu tiesiog paskirti ką nors, kad kažkokia įmonė sutvarkytų tą butą. Tegul ji ten gyvena. Viešoji tvarka pasakė, kad reikėtų trijų statybinių konteinerių, kad visas tas šiukšles iš ten išvežtų.
Jei žmogus dvejus metus gyvena be vandens ir tuštinasi ant grindų, kur pagalba? Aš taip pavargau... Mano butas yra virš jos, šalia gyvenantys gal taip stipriai nejaučia, bet aš labiausiai kenčiu. Nesuprantu, kaip galima XXI amžiuje taip palikti žmogų likimo valiai?“, – svarstė Violeta.
Ji pažymėjo ir tai, jog nemažai namo gyventojų dėl netvarkingos kaimynės tiesiog išsikraustė, daugiausia – jaunos šeimos, kurios dėl netinkamų gyvenimo sąlygų išsigando ir galimų infekcijų.
Pati Violeta nuo kaimynės nukentėjo ir tiesiogiai – beveik du mėnesius neturėjo vandens, o juo turėjo apsirūpinti pati.
„Kai pas ją trūko vamzdis, ji srutomis užpylė visą pirmą aukštą. Aš pati pusantro mėnesio gyvenau be lašo vandens. Pirkau vandens butelius, o juk reikia ir į tualetą eiti, ir gaminti valgyti. Nešdavom su sūnumi po kelis didžiulius butelius. 
Pas žmones yra ventiliacijos, o pas mane viskas užklijuota, apkamšyta. Tualete atsirado grybelis, nes tiesiog oras neina“, – aiškino Violeta.
Nesulaukė nei vieno skundo
Vilniaus miesto Socialinės paramos centro vyresnioji socialinio darbo organizatorė Aušra Ravaitienė, kuri yra atsakinga už socialinę pagalbą Naujamiestyje, portalui lrytas.lt teigė negalinti komentuoti šio konkretaus atvejo dėl konfidencialumo reikalavimų. Tačiau ji patikino, kad socialinės paslaugos vienišiems ar didesnio dėmesio reikalaujantiems žmonėms rajone yra tikrai suteikiamos.
„Kiek jau pavyksta, tiek ta pagalba yra teikiama. Yra tam tikras socialinių paslaugų paketas. Sunku atsakyti, kas pagalbos sulaukia daugiau, o kas sulaukia mažiau. Nekonkretinant kiekvieno atvejo, mes signalų gauname labai daug, ir kiekvienu atveju reaguojame. Viską darome, kiek jau mūsų jėgose“, – sakė A.Ravaitienė.
Administratoriaus šis namas neturi jau dvejus metus, o šiuo metu už jį atsakinga įmonė „Mano būstas“. Jos atstovas Paulius Ugianskis portalui lrytas.lt paaiškino, jog įprastai, jeigu namas turi savo administratorių, dėl skundų yra susiformavusi tam tikra praktika.
„Įprastai pirmiausia gyventojai kreipiasi į namo administratorių su pagalbos prašymu. Administratorius teikia pretenziją buto savininkui, dėl kurio skundžiamasi, ir nustato terminą, per kurį jis turi susitvarkyti. Jei per nustatytą terminą tai neatliekama, kreipiamasi į savivaldybę dėl teisės aktų pažeidimo ir savivaldybė buto savininkui skiria baudą.
Jeigu kaupikas nesusitvarko ir po to, administratorius šaukia visuotinį gyventojų susirinkimą/balsavimą, jo metu priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl patekimo į butą ir priverstinio patalpų išvalymo. Jei teismas priima atitinkamą sprendimą, organizuojamas patalpų valymas“, – teigė jis.
Nors šiuo atveju T.Ševčenkos gatvėje esantį daugiabutį prižiūri būtent ši įmonė, P.Ugianskis teigia, kad nei vieno skundo dėl sklindančio kvapo ir šiukšlių nėra gauta. Savo ruožtu namo gyventojai teigia, jog į „Naujamiesčio būstą“ kreipiasi beveik nuolat.
„Specialiai patikrinau mūsų sistemoje – dėl sklindančios smarvės nesame gavę nė vieno šio namo gyventojo pranešimo. Todėl teigti, kad nesulaukia pagalbos, nekorektiška“, – komentavo „Mano būsto“ atstovas P.Ugianskis.
Savivaldybė: bus siekiama padėti
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai portalui lrytas.lt komentavo, jog ši situacija jiems yra žinoma. Pasak savivaldybės, bus siekiama gauti gyventojos sutikimą sutvarkyti butą, o jo negavus socialinės darbuotojos kartu su gyventojais kreipsis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
„Norime pabrėžti, kad pirmiausia siekiama žmonėms padėti, nes pasitaiko atvejų, kad žmogus negali savimi pasirūpinti dėl savo fizinės ar psichinės būsenos. Dėl to bandoma padėti žmogui kreiptis į socialinių įstaigų specialistus.
Tuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad „kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“.
Siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, bet kuris namo gyventojas turi teisę civiline tvarka kreiptis į teismą. <...> Praktika rodo, kad ši priemonė (teismo sprendimas, įpareigojantis asmenį sutvarkyti gyvenamąsias patalpas, išvežti šiukšles ir dezinfekuoti butą) yra veiksminga ir tokiu būdu yra užtikrinami kitų namo gyventojų teisėti interesai“, – komentavo savivaldybė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.