„Kadangi valstybėse kyla daug hibridinių grėsmių, natūralu, kad stiprinamos įvairių institucijų galios kovoti su jomis, bet lygiagrečiai reikia stiprinti ir nepriklausomą žvalgybų veiklos kontrolę“, – BNS sakė vienas iš koncepcijos autorių, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, pagal koncepciją, siūloma steigti nepriklausomą žvalgybos ombudsmeno institutą, skirtą kontroliuoti dviejų tarnybų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklą.
L. Kasčiūno teigimu, koncepcijos projektą parengė kelių Seimo komitetų atstovų darbo grupė. Kitą savaitę jį turėtų svarstyti NSGK, o šiam pritarus bus kreipiamasi į Seimo valdybą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ji turėtų parengti jau konkrečias įstatymų pataisas.
NSGK pirmininkas teigė, kad atsiranda poreikis turėti nepriklausomą kontrolierių, kuris rūpintųsi, kaip tam tikri metodai ir tam tikros išaugusios žvalgybos galios atsitinka žmogaus teisių apsaugą ir kitas normas.
Esamų priemonių, anot Seimo nario, šiuo metu nepakanka, nes tokia kontrolė reikalauja specifinių žinių, laiko, politinio nepriklausomumo. L. Kasčiūnas teigė, kad Lietuvos įstatymuose nėra numatyta nepriklausoma žvalgybos kontrolė, nors kitos valstybės tokias institucijas turi.
„Mes siūlome, kad siūlomas kontrolierius atliktų žvalgybos institucijų VSD (Valstybės saugumo departamentas – aut. past.) ir AOTD (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – aut. past.) teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisės reikalavimų vertinimą“, – aiškino jis ir pridūrė, kad tokia institucija be kitų funkcijų galėtų nagrinėti ir žmonių skundus dėl žvalgybos institucijų veiklos.
Žvalgybos kontrolierius taip pat turėtų vertinti žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, vykdyti asmens duomenų, kuriuos žvalgybos institucijos tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, kontrolę, nagrinėti asmenų skundus bei paklausimus dėl žvalgybos institucijų veiklos ir nagrinėti žvalgybos pareigūnų skundus.
Tokį kontrolierių penkeriems metams skirtų Seimas ir tas pats asmuo galėtų į šias pareigas būtų skiriamas ne daugiau nei du kartus iš eilės. Žvalgybos kontrolierius Seimui turėtų pateikti viešas ataskaitas, o NSGK būtų teikiamos įslaptintos ataskaitos.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras teigė, kad tokia institucija yra skirta žmogaus teisių apsaugai, nes santykyje su valstybe neretai žmogus yra silpnoji santykio pusė. Seimo narys atkreipė dėmesį, kad tokio kontrolieriaus veikla būtų labai specifinė.
Seimo narys Raimonundas Lopata pabrėžė, kad demokratijos ateitis neįsivaizduojama be žmogaus teisių gynybos ir efektyvaus valstybės institucijų darbo. „Turime pilkųjų dėmių įstatymuose, susijusiuose su kriminaline žvalgyba, o toks mechanizmas su įstatymo pokyčiais užtikrintų skaidresnį ir sklandžią mūsų tarnybą ir mūsų piliečių buvimą mūsų respublikoje“, – sakė jis.
Siūlymas Lietuvoje įkurti žvalgybos kontrolieriaus instituciją atgimė, kai Seimą 2019 metų pabaigoje pasiekė žvalgybos galias plečiantis prezidento Gitano Nausėdos pateiktas įstatymų pataisų paketas.
Jame, be kita ko, siūlyta įteisinti galimybę žvalgybos tarnyboms iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Be to, žvalgybos institucijoms būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.
Jas sukritikavo žmogaus teisių gynėjai, o tuomet opozicijoje buvę konservatoriai registravo siūlymą įsteigti žvalgybos ombudsmeno institutą. Vėliau tą patį pasiūlė ir Seimo NSGK, pernai pavasarį atlikęs tyrimą dėl pagal pranešėjo informaciją apie galimai neteisėtai Valstybės saugumo departamente rinktą medžiagą.
Nepaisant to, praėjusių metų gegužę tuometinių valdančiųjų – valstiečių, „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos – narių balsais ši iniciatyva atmesta. Tuometinis NSGK pirmininkas valstietis Dainius Gaižauskas teigė, kad žvalgybos kontrolieriaus institutas reikalingas, bet agitavo nepalaikyti tuometinės opozicijos projekto, nes savo projektą rengė Vyriausybės sudaryta darbo grupė.
Opozicija siūlė įkurti nepriklausomą žvalgybos kontrolieriaus tarnybą, kad ji vertintų žvalgybos institucijų bei pareigūnų veiksmų atitiktį įstatymams, žvalgybos metodų taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, tirtų asmenų skundus.
Tuo metu pagal premjero Sauliaus Skvernelio vadovautos Vyriausybės projektą, atskiros ombudsmeno įstaigos nebūtų, bet daugiau įgaliojimų būtų suteikta Seimo kontrolieriui. Jis nagrinėtų skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, prižiūrėtų žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo teisėtumą ir pan.
