Vis dėlto, „Žinių radijo“ laidos dalyviai pastebi, kad iškeltas nuomonės kultas naikina tikrąjį žinojimą – pasipylę nuomonių burbulai pridengia žinojimą, taip sukuriant erdvės nuomonių manipuliacijai. O dėl to kyla visai kitų problemų.
Galios manipuliavimas
Istorikas, politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas laidos metu teigė, kad diskusijos viešojoje erdvėje visada provokuodavo įvairių minčių, sukeldavo bangas. Tačiau apžvalgininkas kelia klausimą, kas atsitiko su mūsų viešąją erdve, kad joje neliko vietos skirtingoms nuomonėms, o tik emocinėms klišėms, kurios suskaldo visuomenę į „už“ ir „prieš“.
„Kas atsitiko su mūsų viešų diskusijų erdvėmis, kuriose pradėjo dominuoti nebe dialogo principai – tai yra faktai, o tik emocija. Ir emocija nebūtinai susijusi su savo nuomonės išreiškimu, bet žodžių pliūpsniu, kuriuos žmonės išmoko pakeliui į gyvenimą, net teisingai nesudėdami jų į vieną daiktą“, – kalbėjo L.Kontrimas.
Anot jo, dabartiniai įvykiai atskleidžia didelę problemą, link kurios mes žengiame jau kurį laiką.
„Didžiulę problemą atskleidžia dabarties įvykiai, tai nėra nauja – man atrodo, kad mes diskusijų kultūrą prarandinėjame jau ne pirmą dešimtmetį. Rimtos diskusijos traukiasi iš rimtų medijų – retos didžiosios medijos skiria daug laiko ir vietos temos iškėlimui ir jos užbaigimui“, – kalbėjo politikos apžvalgininkas.
Filosofas Vytautas Rubavičius laidos metu iškėlė žinojimo problemą.
„Tarsi visi turi teisę reikšti savo nuomonę, visi turi teisę dalyvauti ir yra kviečiami dalyvauti, tačiau pasirodo, kad daugeliu atveju yra labai aiškiai išskirta, kas yra teisingesnė ir pažangesnė nuomonė. (...)
Labai aiškiai iškeltas nuomonės kultas. Bet nuomonei nereikia žinojimo – visi idiotai, grubiai kalbant, turi savo nuomonę, bet žinančių yra labai nedaug, ir visi, net idiotai, suvokia, kad žinančių yra labai mažai.
Tai kai tuos žinančius išstumi arba nustumi į pašalę, arba kai žinantys pradeda kalbėti, ir pasipylę nuomonių burbulai pridengia žinojimą, tada pamatome labai aiškų galios manipuliavimą. Galia manipuliuoja nuomonėmis“, – kalbėjo filosofas.
Kaip atrodys tolesnis visuomenės diskursas?
V.Rubavičiaus teigimu, reikėtų naikinti nuomonės kultą, kuris pavojingas net valstybingumui.
„Nuomonės kultas naikina žinojimą, pagrįstą žinojimą, o šis naikinimas yra pavojingas valstybingumui. Nes pagrindinis valstybingumo stiprinimo ir palaikymo dalykas yra istorinė atmintis, o nuomonė naikina istorinės atminties nuovoką apskritai“, – kalbėjo jis.
Anot filosofo, šis naikinimas susijęs su naujųjų medijų veikimu.
„Juk mes viską turime šiuo metu ir dabar, rytoj jau neprisiminsime, kas buvo vakar arba užvakar, nes mums tai nebeaktualu. Kada vienu metu galime turėti ir 1940 metus ir 863 metus savo išmaniajame telefone, tai kaip su istorine nuovoka?
Istorinei nuovokai vis dėlto reikalingas aiškus stuburas: žinoti, iš kur mes atėjome, ką išgyvenome ir bandyti nusistatyti, kur einame. Kokį žmogų auklėjame, kokią valstybę norime sukurti – daugiau turinio, negu žodžius „gerovės valstybė“, – teigė filosofas.
Vertindamas diskusijų ateitį Lietuvoje L.Kontrimas teigė, kad politikos srityje politikai privalo prisiimti asmeninę atsakomybę už savo nuomones ir pozicijas – su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
„Politikos srityje matyčiau vieną sprendimą: kad politikai autorizuotų savo nuomones, pozicijas, idėjas, nebesislėpdami už įvairiausio plauko ekspertų grupių, grupelių. Man atrodo, pats kenksmingiausias mūsų gležnai demokratijai dalykas, kada rinkti politikai išeina į eterį ir pasako, kad ekspertų tarybos patariami mes padarėme tą ar aną.
Kitaip tariant, galios centras nueina nežinia į kieno rankas. Jei politikai šitaip atiduoda savo mandatą nežinia kam, tik piniginės gylys arba kitų jėgų pozicija gali lemti, kokia ta patarėjų komanda gali susiformuoti. Tai tik technikos klausimas – socialinė aplinka, politinė aplinka gali būti sukonstruota“, – kalbėjo L.Kontrimas.
