Estija skelbia, kad per praėjusią parą atlikus 6 827 testus nustatyti 1 308 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai bei mirė du anksčiau šia liga sirgę žmonės. Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 1 361,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Nuo pandemijos pradžios Estijoje patvirtintas iš viso 77 491 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, 669 pacientai mirė, 57 206 – pasveiko. Iš viso 105 845 žmonės Estijoje buvo paskiepyti nuo COVID-19 bent viena vakcinos doze, 44 235 yra gavę abi vakcinos dozes.
Estijos lietuvių bendruomenės narys Vaidas Matulaitis su naujienų portalu lrytas.lt pasidalijo mintimis apie tai, kokiomis aktualijomis ir nuotaikomis šiuo metu gyvena estai.
– Daugeliui lietuvių žinia apie griežtą karantiną Estijoje buvo labai netikėta, nes visuomet atrodė, kad šalis puikiai valdo pandemiją ir net pavydėjome estams galimybės lankytis kavinėse, laisvai keliauti šalies viduje. Ar jau pajutote tą sugriežtėjusį karantiną? Ar patiems estams tai buvo netikėta?
– Vakar vakare (t. y. kovo 8-osios vakarą) į posėdį susirinkusi Vyriausybė patvirtino, kad nuo kovo 11 dienos šalyje bus įvestas griežtas karantinas. Stebint lietuvišką spaudą teko matyti, kad joje pateikiama netiksli Estijos premjerės citata. Kaja Kallas teigė, ne kad šalis uždaro sienas, bet turėjo omenyje su karantinu susijusius gyvenimo suvaržymus.
Estijos vyriausybės komunikacija yra gera tuo, kad paruošiamosios žinutės išleidžiamos gerokai anksčiau. Jei seki, kokį naratyvą skleidžia vyriausybės atstovai, gali numanyti, kas laukia. Jau praėjusią savaitę iš pasigirdusios retorikos buvo akivaizdu, kad tai bus padaryta.
Galbūt nebuvo aišku, kokia apimtimi karantinas bus įvestas, bet planas buvo ruošiamas ir kalbama apie sudėtingą situaciją.
Dar prieš parą buvo skelbta, kad žmonės sporto klubuose galės individualiai sportuoti, o pirmadienio vakarą buvo priimtas sprendimas juos uždaryti.
Užsikrėtimų skaičiai nuolat augo ir buvo garsiai kalbama, kad jie tikrai dramatiški. Pavojaus varpais skambino medikai, sakydami, kad beveik nebelieka ligoninėse vietų COVID-19 sergantiems pacientams. Estijoje šiuo metu labai trūksta medikų, ypač slaugytojų.
– Kalbant apie krizę medicinos sektoriuje, ar Estijoje esama kokių nors išskirtinumų, ko, tarkime, nebuvo Lietuvoje?
– Kai pradės galioti griežtas karantinas, pasikeis ir tai, kaip bus traktuojama, kas yra medikų brigada. Jei iki šiol į iškvietimą vykdavo trys žmonės ir tai buvo laikoma medikų brigada, tai dabar į iškvietimą galės vykti du ar vos vienas žmogus.
Nuolat ieškoma įvairių papildomų resursų, kad Estijos sveikatos apsauga atlaikytų šį pandemijos spaudimą. Šiuo metu iš Šiaurės Estijos ligoninių pacientai vežami į Pietų Estijos gydymo įstaigas, kuriose kiek daugiau vietų. Gydytojai pyksta, kad būdami kitų sričių specialistais, jie turi dirbti su koronaviruso ligoniais.
– Koronaviruso pandemija tęsiasi jau daugiau nei metus, ar tai toks pirmas rimtas užsidarymas Estijai?
– Labai panaši situacija buvo praėjusių metų pavasarį, kai ritosi pirmoji viruso banga. Tuomet buvo įvesta socialinio atstumo taisyklės, ribojamas buriavimasis lauke. Tai, kokie suvaržymai yra įvesti dabar, matyt yra griežčiausi per visą pandemijos istoriją, nes uždaromi ir prekybos centrai. Anksčiau jie veikė su tam tikrais ribojimais.
Pradinių klasių mokiniai visuomet mokėsi kontaktiniu būdu, o dabar nurodyta pereiti prie nuotolinio mokymo. Esama ir griežto nurodymo, esant galimybei, nevesti vaikų į darželius. Gali būti, kad bus uždaryti ir darželiai.
Estai nuolat atlieka nutekamųjų vandenų, paprasčiau kalbant, kanalizacijos tyrimus, kurie leidžia anksčiau nei testavimas įvertinti situaciją ir pamatyti, kaip viruso židiniai plinta. Šie tyrimai rodo, kad tendencijos nedžiuginančios – neprognozuojama nei atvejų augimo stabilizavimasis, nei jų skaičiaus kritimas.
Nors anksčiau Estijoje visuomet buvo kalbama apie tai, kad turi būti liberalesnis pandemijos režimas, dabar abi vyriausybės – tiek buvusioji, tiek dabartinė, kad laiku nepasirinko griežto sprendimų primėmimo, o apeliavo į žmonių sąmoningumą.
Buvo teigiama, kad būdami sąmoningi, išlaikysime Estiją atvirą. Naujoji vyriausybė itin optimistiškai žiūrėjo į besikeičiančią situaciją ir gerokai vėlavo su sprendimais.
Mokslo taryba, kuri konsultuoja Estijos vyriausybę pandemijos valdymo klausimais, jau prieš porą savaičių kvietė imtis griežtų priemonių ir uždaryti viską, ką įmanoma uždaryti. Ribojimų paketas buvo priimtas bendru sutarimu.
– Puikiai žinote, kokia situacija Lietuvoje ir matote, kuo šiandien gyvena estai, kokią, jūsų nuomone, didžiausią klaidą padarė estai, kad iki tol puikiai valdę situaciją dabar susiduria su didele krize?
– Visuotinai pripažįstama, kad epidemiologiniu požiūriu didžiausia klaida buvo sugrąžinti vaikus į kontaktinį mokymą klasėse. Manoma, kad būtent tai lėmė susirgimų skaičiaus augimą. Statistiškai paskaičiuota, kad net 36 proc. atvejų vienaip ar kitaip buvo siejami su mokyklomis. Antroje vietoje – pagal viruso plitimo lokacijas – darbo vietos, o mažiausiai pavojingais laikomi muziejai, galerijos.
– Ar pozityviai estai vertina galimybę skiepytis?
– Nėra vieningo ir aiškaus naratyvo šia tema. Esama pavienių žinučių, kurias transliuoja politiniai lyderiai. Neseniai šalies prezidentė Kersti Kaljulaid prieš televizijos kameras pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina.
Ji tai darė prieš savo vizitą į Afganistaną ir čia pat rusiškai kreipėsi į rusakalbius gyventojus, pabrėždama, kad ši vakcina pati panašiausia savo charakteristikomis į „Sputnik V“ vakciną ir pakvietė ja aktyviai skiepytis.
Kodėl taip daroma? Kai kas ketvirtas šalies gyventojas yra rusakalbis, o Rytuose yra visas regionas, kuriame žmonės vartoja kaimyninės šalies žiniasklaidą ir atitinkamai turi kitokį požiūrį. Ten yra problemų su kaukių dėvėjimu, skiepytis atsisako mokyklų vadovai ir tikina, kad „laukia geresnių laikų“.
To regiono gyventojų apklausos rodo, kad gyventojai mieliau laukti „Sputnik V“ vakcinos ir skiepytųsi ja. Estijoje esama tam tikrų netikėtų skirtumų, kurių gal būt mes neturime Lietuvoje.
