PVM grobstymo byloje įtariamuoju tapusio ir dvi paras areštinėje praleidusio Kauno termofikacinės elektrinės savininko R.Stonio artimieji ir draugai nesupranta, kaip 67 metų verslininkas galėjo įsivelti į tokią istoriją.
„Jis yra labai atsargus, tikrindavo visus žmones, bijojo ir net nesiartindavo prie banditų, o čia staiga ėmė ir susidėjo su kažkokiu daugybę kartų teistu recidyvistu. Visiška nesąmonė“, – „Lietuvos rytui“ sakė R.Stoniui artimas žmogus.
Recidyvistu jis vadina Mindaugą Žalimą, kurį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir prokuratūra įvardija kaip nusikaltimų, kurie susiję ir su Kauno termofikacinės elektrinės finansais, organizatoriumi.
Trynė teisiamųjų suolą
M.Žalimas teisėsaugininkams žinomas jau nuo 1994 metų. Jis ne vienus metus praleidęs įkalinimo įstaigose, teistas už stambaus masto sukčiavimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) prekiaujant metalu, mediena, statybinėmis medžiagomis, naftos produktais.
2011 metais Klaipėdos apylinkės teismas M.Žalimą įpareigojo sumokėti valstybei beveik 2 milijonus eurų ir skyrė 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau jau 2016 metais sukčius buvo paleistas į laisvę, o netrukus vėl sulaikytas už tokius pat nusikaltimus.
2017 metais M.Žalimas prieš teismą stojo 13-ą kartą, tačiau atsipirko lygtine bausme.
Akmenės apylinkės teismas už sukčiavimą panaudojant suklastotas sąskaitas faktūras ir 53 tūkstančių eurų PVM pasisavinimą jam skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo.
Šią savaitę M.Žalimas įkliuvo, kartu su juo ir dar keturi asmenys, tarp jų – ir R.Stonys.
Primena žinomą istoriją
Buvęs „Dujotekanos“ vadovas R.Stonys yra vienintelis, kurio prokuratūra neprašė suimti. Parašęs pasižadėjimą neišvykti ir įsipareigojęs nebendrauti su tam tikrais žmonėmis, jis ketvirtadienį buvo išleistas į namus. M.Žalimą teismas leido suimti dviem savaitėms.
Tai, kad suėmimo terminas toks trumpas, irgi kelia abejonių R.Stonio artimiesiems.
„Lenda labai negeros mintys, kad vyksta juodi dalykai, kad veikia tam tikros jėgos“, – kalbėjo verslininko giminaitis ir užsiminė, kad milijonieriui iškelta byla jam yra panaši į mirusio verslininko Raimondo Karpavičiaus istoriją, kai po vyro mirties našlė sužinojo, kad yra nebe žmona, o visas kartu užgyventas turtas atiteko nežinia iš kur atsiradusiai kaunietei Aistei Grybauskienei ir verslininko broliui, su kuriuo jis beveik nebendraudavo.
„Tie patys mechanizmai, tos pačios schemos kaip ir su R.Karpavičiumi“, – užsiminė R.Stonio giminaitis, tačiau, kol visa situacija neaptarta artimųjų rate, konkrečiau kalbėti nenorėjo.
Byloje nusikaltimų neįžvelgė
Kol giminaičiai suka galvą, kas nusprendė susidoroti su verslininku, kurio turtas 2019 metais buvo vertinamas 70 milijonų eurų, su bylos medžiaga susipažinęs R.Stonio advokatas Darius Raulušaitis yra įsitikinęs, kad verslininko sulaikymas yra tik nesusipratimas.
Jo teigimu, byloje kalbama apie Kauno termofikacinės elektrinės pirkinius – aliejaus ir dyzelino pirkimą bei pardavimą, bet R.Stonio vaidmuo šiose operacijose jam neaiškus: „Jis yra tik akcininkas, ne tiesioginis elektrinės vadovas.“
Pirkdavo patys iš savęs?
Koks R.Stonio vaidmuo yra ikiteisminiame tyrime dėl, anot prokuratūros, per septynis pastaruosius mėnesius fiktyviai prekiaujant techniniu aliejumi į valstybės biudžetą nesumokėto apie 1,1 milijono eurų PVM, tyrėjai kol kas nelinkę kalbėti.
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius sakė, kad tyrimas vykdomas dėl stambaus masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu ir apgaulingo apskaitos tvarkymo pernai rudenį ir šią žiemą.
Esą penki įtariamieji buvo sukūrę nusikalstamos veiklos mechanizmą ir sukčiavo bandydami išvengti PVM mokėjimo.
„Prekiaujant dyzelinu susidaro mokėtinas PVM ir akcizai. Kad to išvengtų, jie sukūrė aliejaus prekybos schemą tarp fiktyvių įmonių, kurias valdė organizuotos grupės nariai.
Aliejus būdavo parduodamas į užsienį, po to tas pats aliejus būdavo perkamas atgal per fiktyvias įmones.
Taip mokėtinas PVM buvo perkeliamas fiktyvioms įmonėms, o pagrindinė įmonė gaudavo PVM permoką, kurią panaudodavo iš dyzelio prekybos susidariusiam mokesčiui padengti“, – schemą aiškino FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.
R.Stonio advokatas D.Raulušaitis mano, kad jei tokia schema ir buvo, jo klientas apie ją greičiausiai nieko nežinojo, nes šiuose sandoriuose tiesiogiai nedalyvavo.
„Nėra duomenų, kad jis būtų žinojęs“, – susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga sakė D.Raulušaitis ir pabrėžė, kad elektrinėje kuras buvo perkamas tik legaliai, iš realiai veikiančių, registruotų ir mokesčius mokančių įmonių.
Tai, pasak jo, įrodo ir dokumentai – tiek išrašytos sąskaitos, tiek banko pavedimai.
