„Tas pasikeitimas iš tikrųjų signalizuoja, kad kažkas yra negerai. Aš tik atkreipčiau dėmesį, kad ne visada komunikacijos žmogus yra priežastis to negerai. Prezidento atveju yra tokia specifika, kad tai yra asmens institucija. Yra šiek tiek daugiau kalbėtojų, bet iš esmės tai yra vienas asmuo.
Šitoje vietoje tai, kad kažkas yra negerai su komunikacija, aš manyčiau, yra galbūt ir prezidento neapsisprendimas ar kažkoks ne iki galo susiformuluotas komunikacijos tikslas. Kas man labiausiai kliūna, ypač turbūt pastariuosius metus, tai yra labai daug nenuoseklumo pavyzdžių.
Kai yra nenuoseklu, tada tu nesupranti, koks pas mus tas prezidentas. Ne tai, kad jis yra blogas, tiesiog tu nežinai, koks jis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas.
Savo ruožtu buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, žurnalistas Skirmantas Malinauskas mano, kad prezidentui paprasčiausiai trūksta politinės patirties, o siekis keisti žmones komunikacijos komandoje gali būti susijęs ir su noru perkrauti santykius su žiniasklaida.
„Šiuo atveju viskas susives į tai, kokiu tonu jis toliau kalbės, kaip jis ieškos arba konfrontacijos, arba tam tikrų tiltų“, – sakė jis.
Pritrūko politinės patirties?
Tuo tarpu Prezidentūros komunikacijai nuo šiol vadovaus buvusi finansų ministro Viliaus Šapokos atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Ji šiose pareigose pakeis Ridą Jasiulionį, kuris anksčiau jose pakeitė Aistį Zabarauską.
„Pirmiausia, kai bet kokioje institucijoje keičiasi trys komunikacijos vadovai per dvejus metus, akivaizdu, kad tai yra sritis, kuri yra probleminė. Arba asmenys, kurie tas pozicijas palieka, nesutaria su vadovu, arba vadovas nusprendžia tuos asmenis keisti. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad tie pokyčiai jau vyksta ne pirmą kartą.
Tikrai patyrę žmonės buvo komandoje. Galbūt lengviau kalbėti apie R.Jasiulionį, nes esame kartu dirbę, bet yra ir buvęs A.Kubiliaus patarėjas, patyręs žurnalistas A.Zabarauskas, kuris kampanijos metu tikrai buvo didelis prezidento sėkmės faktorius.
Taip pat žmogus, kuris dirbo su viešaisiais ryšiais labai profesionaliai, buvo vienos agentūros partneris (A.Bubnelis, – aut.past.). Dabar irgi ateina labai patyręs žmogus. Tai klausimas man yra, kodėl taip keičiasi žmonės, kurie lyg ir kitose srityse įrodė, kad yra labai aukštos kvalifikacijos“, – svarstė S.Malinauskas.
Kartu jis pabrėžė, kad taip galėjo nutikti dėl G.Nausėdos politinės patirties trūkumo, nes jis yra „žmogus, kuris užėmė aukščiausią poziciją, neturėdamas politinės patirties“.
„Aš manau, kad iš vienos pusės, jis yra labai linkęs tikėti tomis vadybinėmis taisyklėmis, jog performuojant komandą rezultatai pasikeis į kitą pusę rezultatai, nes dabar to rezultatai, matyt, jo netenkina, galbūt tam tikra kritika iš žiniasklaidos. Mes matysime, kaip keisis reitingai, bet, matyt, yra noras perkrauti tuos santykius.
(...) Prezidentas yra išskirtinis tuo, kad, skirtingai nei Seimas ar Vyriausybė, ministras pirmininkas, kuris turi didžiulę komandą, tai daugeliu atveju yra vienasmenis lyderis. Šiuo atveju viskas susives į tai, kokiu tonu jis toliau kalbės, kaip jis ieškos arba konfrontacijos, arba tam tikrų tiltų“, – pridūrė buvęs S.Skvernelio patarėjas.
Neaišku, koks yra mūsų prezidentas?
Kartu K.Gečas atkreipė dėmesį, kad kol kas nelabai aišku, koks yra mūsų prezidentas, nes anksčiau pareigas ėję šalies vadovai turėjo ryškesnes savybes, o G.Nausėda pasižymi nenuoseklumu.
„Mes turėjome D.Grybauskaitę tokią karingą prezidentą, V.Adamkų tokį vakarietišką amerikoną, A.Brazauskas buvo ūkiškas, labai ekonomiką išmanė, o G.Nausėda nori būti taikytojas, gerovės valstybė, bet kasdienėje komunikacijoje tas nelabai pasimato. Dėl to vieną dieną atrodo vienaip, kitą – kitaip.
Tas nenuoseklumas išmuša iš vėžių. Tada ir klausimas: ar tai yra komunikacijos žmonių problema ir nesugebėjimas, nenoras daryti, nežinojimas, kaip, ar vis dėlto šalies vadovas“, – klausimą iškėlė komunikacijos ekspertas.
Jo teigimu, braižydamas savo, kaip prezidento portretą, G.Nausėda turėtų „užsiimti komunikacines teritorijas“, t.y. būti stiprus, dirbti ir pasisakyti tik konkrečiomis temomis, kad visuomenė žinotų, koks yra šalies vadovas ir kas jam rūpi.
„Nereikia visur būti labai stipriu ir viską daryti, užtenka pasiimti keletą aspektų, būti ten labai stipriu, kad visuomenė žinotų, koks tu ten būsi, ką tu pasakysi į vieną ar į kitą pusę. O dabar jis nori būti, ūkiškai kalbant, visiems labai geras. Lyderiai negali būti visiems geri, jie turi būti sąžiningi. Jei tu būsi visiems geras, automatiškai kažkas nukentės, nes nėra tiek resursų, kad būtum visiems geras“, – aiškino K.Gečas.
S.Malinauskas akcentavo, kad prezidentui taip pat reikėtų nebijoti nuoširdumo ir įsižeidus netrankyti durimis. Pasak jo, G.Nausėda turi suprasti, kad politikoje visiems geras nebūsi ir bus situacijų, kai reikės priimti atsakomybę.
„Aš manau, kad prezidentui reikėtų nebijoti nuoširdumo. Net ir tais atvejais, kai paskutiniai pasisakymai buvo apie kunigą A.Toliatą, inkvizicijas, savo žmonos vertinimus ir pan., jis galėtų tą poziciją reikšti, bet nereikėtų kalbėti apie tai, kad kažkam bus durys užvertos ar kažkas kalba nebaudžiamai.
Aš manau, kad prezidentas pradeda suprasti, kad, kaip ir sakoma, politikoje visiems geras nebūsi. Nebuvo ir D.Grybauskaitė visiems gera. Ir populiarus visą laiką nebūsi. Bus situacijos, kai reikės prisiimti atsakomybę“, – patarė S.Malinauskas.
Palygino S.Skvernelio ir G.Nausėdos situacijas
Buvęs S.Skvernelio patarėjas S.Malinauskas komandos kaitų situacijoje įžvelgė vieną privalumą – ją palikę žmonės nebesodinami į šiltas valdiškas vadovų pozicijas. Tai jis tikino pastebėjęs ir po S.Skvernelio vadovavimo Vyriausybei pabaigos.
„Aš matau vieną pliusą, apie kurį niekas nekalba, kad mūsų politinė tradicija šiek tiek keičiasi. Tas pats buvo ir su S.Skverneliu, ir dabar su G.Nausėda: tie žmonės, kurie padeda per rinkiminę kampaniją, jie nebenusėda kažkur minkštose, valdiškose pozicijoje, netampa kažkokių institucijų vadovais.
Kalbant ir apie A.Budrytę, ir apie A.Bubnelį, tai jie išeina, turbūt grįš į privatų sektorių, ir buvusio premjero komandoje, kiek teko apsidairyti, nebebuvo tokių dalykų.
Tai galbūt čia irgi ateina tokia vakarietiška mada, kad politikas renkasi tuos žmones, kurie jam laikinai padeda, o tie žmonės nėra susieti visam gyvenimui su tuo politiku iki karjeros pabaigos“, – apibendrino S.Malinauskas.
Plačiau apie pokyčius prezidento komandoje skaitykite čia.
