„Abejoju, ar egzistuoja kokios Europos šalies sostinė, kurios pavadinimas būtų tiek kartų minėtas, ir minėtas ne geografiniame ar orų prognozės kontekste, kaip Stambulas, nors daugelis žmonių, kurie dalyvauja šioje diskusijoje, tikrai ne pirmu kartu pataikytų į Stambulą žemėlapyje. Lygiai taip pat, kaip šiek tiek užsikirstų aiškindami, ką reiškia žodis „konvencija“, – laidos metu kalbėjo A.Puklevičius.
Vis dėlto, viešojoje erdvėje vykusių ginčų A.Puklevičius ir nevadintų diskusija – anot jo, šiuo atveju „barikados statomos“ dėl kelių priežasčių, iš kurių pagrindinė susijusi su įtampos visuomenėje lygiu.
„Jeigu iš šios situacijos ištrauktume kvadratinę šaknį, rastume tikrąjį įtampos lygį, nes jis šiuo metu labai stipriai padidintas nuovargio dėl karantino, susinervinimo bei netikrumo dėl ateities, galiausiai dėl noro išeiti į gatvę, dėl abejonių, kada bus pasiektas masinis imunitetas. Viskas pasidaugina, dėl to žmonės tampa pikti, nustoja klausyti argumentų“, – svarstė komunikacijos ekspertas.
Pasak A.Puklevičiaus, pagrindinė problema yra tai, kad žmonės, kurie visuomenėje turėtų būti autoritetai ir atlikti raminančio, vienijančio asmens vaidmenį, raginančio atkreipti dėmesį į tai, kas vienija besiginčijančias puses, to nedaro – o tai reikalinga, norint judėti pirmyn.
„Tada galime sakyti, „Gerai, šioje konvencijoje yra tiek ir tiek puslapių, tiek ir tiek punktų, dėl kurių mes puikiausiai sutariame. Mums kyla klausimų dėl to, kad kalbose, kurios daug perėmusios iš lotynų kalbos, yra du skirtingi žodžiai – „Sex“ ir „Gender“, kurie lietuviškai apibūdinami vienu žodžiu „Lytis“, nors, pavyzdžiui, gramatikoje „Gender“ mes apibūdiname kaip „Giminė“.
Pradedame aiškintis, ką tai reiškia – ar tai socialinis konstruktas, ar jis apibrėžia kintančius vyro ir moters vaidmenis šeimoje. Tada mes ginčą nugesiname. Tačiau objektyviai tą sunku padaryti, nes mes ginčijamės nematydami vienas kito, nejausdami kūnų kalbos, nes ginčijamės kompiuteriuose“, – kalbėjo A.Puklevičius.
Anot jo, ginčas tokiomis sąlygomis vyksta labai sunkiai, tačiau būtent tokiomis sąlygomis ir išryškėja visuomenės autoritetų svarba.
„Nesvarbu, iš kur jie būtų – ar tai būtų išrinkti mūsų lyderiai, ar jie atstovauja institucijas, kurios turėtų užsiimti sielovada – jie turėtų raminti ir siekti pokalbio bei dialogo, galiausiai susitarimo, nes tikrai keista, kai tiek iečių sulaužoma dėl dalyko, kuris yra viso labo sąranginė tarptautinė sutartis, kurios pagrindu šalyse, kuriose to dar nėra, ateityje bus priiminėjami nacionaliniai teisės instrumentai tam, kad būtų pasiekti šios sutarties tikslai“, – pažymėjo jis.
A.Puklevičiaus teigimu, Lietuva yra pasirašiusi daugybę konvencijų, ne visos jos įgyvendinamos vienodai, tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad reikėtų jų nebekurti ar nepasirašyti: „Jos apibrėžia kryptį, kur mes norime eiti, o ne rezultatą, kuris bus pasiektas rytoj“.
„Be to, labai klysta manantys, kad ratifikavus šią konvenciją staiga pradės tekėti pieno upės kisieliaus krantais ir viskas bus absoliučiai gerai smurto artimoje aplinkoje prieš silpnesnius srityje, ir visiškai nusišneka tie, kurie mano, kad ratifikavus konvenciją žmogus negalės prieiti prie bankomato, nes iš nugaros pripuls gėjus ir bandys jį išprievartauti“, – kalbėjo A.Puklevičius.
Pasak jo, šiuo atveju taip pat suveikė ir amžinas ginčas tarp tų, kurie nori labai sparčiai judėti į priekį, ir tų, kurie nori amžinai likti ten, kur esame dabar: „Tame ginče nėra nieko blogo, visas progresas atsiranda iš idėjų konflikto, tik visuomet tas idėjų konfliktas turėtų vykti idėjų lygmenyje, o ne pereinant į asmeniškumus“.
A.Puklevičiaus teigimu, jeigu ne Stambulo konvencija, būtų atsiradusi kita tema, lygiai taip pat supriešinusi visuomenę: „Stambulo konvencija šiuo atveju yra ta lazda, kurią paimsi, jeigu nori mušti“.
„Vakar spaudoje išėjo žinutė, kad Prancūzijoje baigtas tyrimas dėl pedofilijos skandalo bažnyčioje, kuris pradėtas 2018 metais, baigtas dabar. Aišku, atsiranda komentatoriai, kurie tikina, kad „Ai, tai čia specialiai išmetė tam, kad nukreiptų dėmesį.“ Tai jei tokia argumentacija remiantis vyksta diskusija, tai tokia diskusija niekur nenuves ir ko gero tai yra žodžio „diskusija“ bjaurojimas, vadinti šitą kvailą ginčą „diskusija“, – kalbėjo A.Puklevičius.
