Tiesa, kartu jis nepraleido progos sukritikuoti vykdomos vakcinacijos programos Lietuvoje, tvirtindamas, kad, jo turimomis žiniomis, šalyje šiuo metu yra nepanaudota apie 75 tūkst. vakcinos nuo COVID-19 dozių.
„Noriu pasakyti, kad šiandien, mano turimomis žiniomis, buvo nepanaudota 75 tūkst. vakcinų, t.y. kelias ateinančias dienas, net ir labai intensyviai dirbdami, mes turime darbo absorbuoti šitą vakciną“, – pareiškė G.Nausėda.
SAM: nepanaudotos tik tos vakcinos, kurios Lietuvą pasiekė šią savaitę
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta portalą lrytas.lt patikino, kad kol kas nepanaudotos tik tos vakcinos, kurios Lietuvą pasiekė šią savaitę.
„Vakcinos nepanaudotos dėl to, nes jos ką tik pasiekė Lietuvą. Dalis jų išvežiota antradienį, o dalis išvežiojama šiandien. Natūralu, kad tą pačią dieną, kai jos pasiekia Lietuvą, vakcinos patikrinamos, ar buvo laikomasi šalčio reikalavimo, ar tvarkingos pakuotės. Tai yra logistika“, – komentavo SAM atstovė.
Anot jos, visos anksčiau Lietuvą pasiekusios vakcinos yra išvežiotos po vakcinavimo centrus. „Sandėlyje nėra saugomų vakcinų, visos vakcinos yra išdalijamos po vakcinavimo centrus. Šiandien sandėlyje yra dalis vakcinų, kurios buvo pristatytos antradienį, tai yra mažiau nei 12 tūkstančių, bet jos bus paskirstytos dar šiandien“, – sakė A.Šuksta.
Tačiau vėliau ji patikslino, kad sudėjus sandėlyje likusias vakcinas ir tas, kurios dar nepanaudotos, bet jau yra vakcinavimo centruose, gaunasi apie 70 tūkst. nepanaudotų vakcinų: „Prezidento minimas skaičius yra suma to, kas yra neišvakcinuota. (...) Jis pasižiūri į skaičius ir mato, kad gauta vakcinų 328 tūkst., sunaudota – 254 tūkst. Kur yra 70 tūkst.? Jos yra pristatytos į vakcinavimo centrus ir yra šiuo metu naudojamos“.
Didžiausias akcentas – pandemijai ir Baltarusijai
Lietuvos prezidentas po susitikimo su Estijos vadove teigė, kad nors susitikime buvo daug kalbama apie geopolitinius iššūkius, viena svarbiausių temų tapo ir pandemija. G.Nausėda pabrėžė, kad tiek Lietuva, tiek Estija šiuo metu kovoja su panašiomis problemomis ir abi valstybės esą yra užsibrėžusios itin ambicingus vakcinacijos planus.
„Reikia pripažinti, kad susidūrėme su labai panašiomis problemomis ir taikome labai panašias priemones, kovojant su šiomis problemomis. Iš tikrųjų šiandien labai daug kas priklauso ir nuo karantino politikos, bet sykiu abi valstybės yra labai ambicingos, įgyvendindamos skiepijimosi programą“, – įsitikinęs šalies vadovas.
Prezidentas tvirtino, kad susitikime itin didelis dėmesys buvo skirtas Baltarusijos klausimams – tiek dėl žmogaus teisių pažeidimų, tiek dėl šioje valstybėje veikiančios Astravo atominės elektrinės.
„Taip pat labai didelį dėmesį mūsų susitikime skyrėme elektros energijos iš nesaugios atominės elektrinės Baltarusijoje tiekimo užkardymui į Baltijos šalių rinką. Kadangi šiandien tikrai reikia efektyvių, realių priemonių, kad ši elektra į mūsų ir kontitentinės Europos rinką nepatektų.
Tam reikalingi techniniai sprendimai, kuriuos tikrai reikalinga politinė valia įgyvendinti“, – pasakojo G.Nausėda.
G.Nausėda: žmogaus teisių padėtis aplinkinėse valstybėse yra apverktinos būklės
Kalbėdamas apie žmogaus teisių pažeidimus, jis užsiminė ne tik apie Baltarusiją, bet ir Rusiją, padėtį šiuo klausimu įvardijęs kaip „ganėtinai apverktinos būklės“.
„Kitas svarbus klausimas yra žmogaus teisių padėtis mūsų aplinkinėse valstybėse. Deja, šiandien ji yra ganėtinai apverktinos būklės ir mes matome toliau besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, persekiojamą opoziciją.
Deja, panašūs procesai intensyvėja ir Rusijoje: Navalno suėmimas, opozicijos lyderių persekiojimas ir mus labai neraminantys reiškiniai, susiję su istorijos falsifikavimu ir jau visiškai gėdingas, kitaip nepavadinsiu, sprendimas persekioti mūsų teisėjus ir prokurorus, kurie siekia atstatyti teisingumą Sausio 13-osios byloje.
Su tuo mes nesitaikstysime ir aš manau, kad su tuo negali taikstytis visa Europos Sąjunga, kuri šiuo metu yra sankcijų taikymo procese“, – akcentavo Lietuvos vadovas.
Prakalbo apie nepanaudotas vakcinos dozes
Abieju šalių vadovai sulaukė klausimo, ar yra patenkinti Europos Sąjungos centralizuotu vakcinų pirkimu ir tiekimu šalims narėms bei kaip vertina kai kurių valstybių sprendimus papildomai vakcinų įsigyti iš Rusijos ar Kinijos.
„Šiandien mes pernelyg daug kalbame apie vieno iš gamintojų planus, jų pokyčius, nes tie planai gali dar ir kitą savaitę pasikeisti į vieną ar kitą pusę. Labai noriu paraginti kalbėti apie vakcinų tiekimą kaip apie visumą ir pasistengti ne tiesiog kopijuoti tuos faktus, kurie buvo praeityje, o žvelgti į priekį ir matyti proceso dinamiką. Šiandien aš to pasigendu.
(...) Šiandien kalbėti apie kažkokias alternatyvias vakcinas iš kitų valstybių gamintojų yra, visų pirma, nelabai rimta dar ir dėl to, kad šitos vakcinos nėra net pradėjusios savo patvirtinimo Europos vaistų agentūroje procedūros. Tai yra pakankamai ilgas procesas, turintis savo paruošiamąsias fazes.
Todėl, jeigu šiandien teoriškai tokia procedūra prasidėtų dėl vieno ar kito gamintojo, ji būtų užbaigta labai negreitai ir iki to laiko mes jau būtume paskiepiję savo žmones ta apimtimi, kuria ir siekiame paskiepyti“, – atsakė G.Nausėda.
Prezidentas pridūrė, kad, jo turimomis žiniomis, Lietuvoje šiuo metu yra nepanaudota apie 75 tūkst. vakcinos dozių: „Noriu pasakyti, kad šiandien, mano turimomis žiniomis, buvo nepanaudota 75 tūkst. vakcinų, t.y. kelias ateinančias dienas, net ir labai intensyviai dirbdami, mes turime darbo absorbuoti šitą vakciną.“
Estijos prezidentė „Sputnik V“ vakcinai durų neužtrenkia
Estijos prezidentė kalbėjo, kad šalyje šiuo metu paskiepyta kiek daugiau nei 6 procentai gyventojų. Pasak jos, nors ir norėtųsi, kad vakcinavimo tempai būtų didesni, tačiau skiepijama tiek, kiek įmanoma.
„Estija dalyvavo visuose ES vakcinų pirkimuose. (...) Aišku, mes esame napatenkinti vakcinų pristatymu, nes buvę susitarimai nebuvo išlaikyti, bet vis tiek iki šiol šiandien jau daugiau nei 6 proc. Estijos žmonių yra vakcinuoti“, – sakė K.Kaljulaid.
Ji pabrėžė ir tai, kad „AstraZeneca“ vakcina Estijoje neskiepijami vyresnio amžiaus žmonės. K.Kaljulaid pažymėjo, kad Estija galėtų naudoti ir trečiųjų šalių vakcinas, jei jos būtų patvirtintos kaip saugios, tačiau kol kas apie jas kalbėti neskubama.
„Dėl trečiųjų šalių. Esame įsitikinę, kad, jei šios vakcinos bus patvirtintos ES, tai Estija į jas žiūrės kaip į lygiavertes. Diskusija apie tai, ar turėtume skubėti ir gauti „Sputnik V“ vakciną iš Rusijos greičiau, mane priveda prie rimtos komunikacinės problemos, kurią šiandien Europoje turime.
Kovo mėnesį „AstraZeneca“ Europai pristatys apie 900 tūkst. dozių vakcinos. Taip, tai yra du kartus mažiau nei jie žadėjo ir esame nusivylę, tačiau net šis skaičius yra toks pat didelis, kiek daug apskritai yra pagaminta „Sputnik V“ vakcinos. „Sputnik V“ vakcinų yra parduota daugiau nei jų gaminta, ir mes tikrai nežinome, kaip toliau bus su jų pristatymu.
Estijos valdžia yra įsitikinusi, kad kitų šalių vakcinos, jei bus užregistruotos, tikrai bus naudojamos ir mūsų žmonėms vakcinuoti. Mes tikrai tai darysime, bet kartu norėčiau perspėti neįkristi į komunikacijos spąstus“, – sakė Estijos prezidentė.
Estijos prezidentės K.Kaljulaid vizitas yra skirtas Lietuvos ir Estijos diplomatinių santykių de jure 100-mečiui paminėti. Ji į Vilnių atvyko antradienio vakarą, dalyvavo Estijos ambasadoje surengtoje diskusijoje-seminare.
