Ministrės teigimu, dėl šiek tiek pablogėjusios epidemiologinės situacijos posėdyje apie jokius papildomus karantino atlaisvinimus nebuvo kalbama.
„Šiuo metu tikrai nėra svarstomi kažkokie siūlymai dėl atlaisvinimų, kadangi situacija nėra tokia, kad mes galėtume galvoti apie atlaisvinimus. Matome, kokie yra skaičiai, matome mutacijas naujas, kurios ateina, matome, kad mūsų testavimo apimtys nėra pakankamos. Kol neturėsime geresnių rodiklių, tol nebus ant stalo dedami svarstymai“, – perspėjo ji.
Rengiamas planas dėl testavimo
Kaip kalbėjo A.Bilotaitė, Lietuva ekstremalios situacijos sąlygomis gyvena jau daugiau nei metus, todėl VESK posėdyje buvo aptarta, kaip per visą šį laikotarpį sekasi kovoti su pandemija, įvertinta esama epidemiologinė situacija.
„Situacija, žvelgiant bendrai, nėra gerėjanti. Jau kurį laiką požymių, kad skaičiai būtų geri, nėra. Bet, žvelgiant į Europos Sąjungos kontekstą, mes matome, kad susirgimų skaičiaus vidurkis Lietuvoje yra mažesnis nei Europos Sąjungoje. Dar viena gera žinia – mirčių skaičius mažėja.
Bet, kitas dalykas, kuris kelia nerimą, tai testavimo apimčių dydis. Jis tikrai netenkina. Jei žvelgsime į Europos Sąjungos kontekstą, mes matysime, kad esame tik 20 vietoje“, – skaičiavo ministrė.
Anot jos, šiai situacijai spręsti bus rengiamas testavimo apimčių didinimo planas. Jis turėtų būti parengtas dar iki penktadienio, jį rengs speciali ekspertų grupė. Jame taip pat turėtų būti nurodoma, kokias visuomenės grupes reikėtų testuoti daugiausia, pavyzdžiui, norinčius grįžti į darbus ir pan.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastarąsias septynias dienas kasdien vidutiniškai atliekama po 6656 molekulinių PGR tyrimų COVID-19 ligai nustatyti.
Siūlys atnaujinti vairavimo egzaminus
Kartu A.Bilotaitė pranešė, kad trečiadienį Vyriausybei bus siūloma leisti atnaujinti „Regitros“ vairavimo egzaminus, nes kai kuriems asmenims tai yra būtinybė, jie negali tęsti darbų, įsidarbinti ir pan.
„Kadangi tai yra toks išgyvenimo kai kuriems žmonėms klausimas ir būtinybė, mes pasižiūrėjome, kaip esame pasiruošę, jeigu būtų suteikta galimybė egzaminus organizuoti. Matome, kad visi saugumo ir kiti dalykai galėtų būti užtikrinti, bet sprendimą leisti ar neleisti priims Vyriausybė“, – informavo ministrė.
Vyriausybė praėjusią savaitę pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos, tuo pačiu iki kovo 15 dienos pratęsė judėjimo ribojimą tarp savivaldybių, tačiau leido laisvai keliauti žiedinėse savivaldybėse. Taip pat leista nedėvėti kaukių lauke, kai dviejų metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius.
Kiek anksčiau vasarį su tam tikrais apribojimais leista dirbti kirpykloms, grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms.
Lietuva pagal sergamumą – 15 vietoje
Savo ruožtu vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė kalbėjo, kad Lietuvos sergamumo rodiklis šiuo metu yra mažesnis nei vidutinis Europos Sąjungos šalių rodiklis. Šiuo metu Lietuva pagal sergamumą koronavirusu Europos Sąjungoje yra 15 vietoje.
„Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad net ir Europos Sąjungoje šiuo metu net 12-oje šalių tendencijos sergamumo yra didėjančios. Norėtųsi paminėti, kad visose Europos Sąjungos šalyse yra nustatyta vadinamoji britiškoji mutacija, tik skiriasi šiek tiek pačios mutacijos paplitimas. (...)
Pietų Afrikos atmaina yra mažiau paplitusi, tačiau taip pat nustatyta kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Braziliškosios atmainos pavieniai atvejai yra nustatyti Nyderlanduose, Danijoje, Italijoje“, – nurodė L.Ašoklienė.
Jos teigimu, kalbant apie situaciją Lietuvoje, epidemiologinė kreivė nustojo kilti, sergamumo rodiklis yra šoktelėjęs. Tiesa, šalyje mažėja mirtingumas nuo COVID-19 ligos.
„Tie svyravimai yra labai nežymūs, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad paskutinę savaitę daugėja savivaldybių, kuriose sergamumo rodiklis didėja ir jų skaičius šiandien siekia apie 30. Tas pats pastebėta ir su teigiamų testų procentine dalimi“, – sakė vyriausioji šalies epidemiologė.
Anot jos, šiuo metu mes turime bent 12 savivaldybių, kuriose situacija prilyginama D karantino scenarijui ir 11, kuriose situacija yra šiek tiek geresnis ir jos jau patenka į geltonąją zoną.
Stebi sumažėjusį nusikaltimų skaičių
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla pranešė, kad vasario mėnesį policija patikrino daugiau nei 25 tūkstančius asmenų, esančių saviizoliacijoje. Taip pat buvo surašyti 208 protokolai už nustatytus pažeidimus.
R.Požėla išskyrė pozityvią žinią, kad bendras nusikalstamumas šalyje, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra sumažėjęs – registruojama mažiau vagysčių, sukčiavimo atvejų, tačiau vis dar neramina nužudymų skaičiai. Pasak komisaro, bendras nusikalstamumas sumažėjo 20 procentų.
„Gera žinia, kad bendras nusikalstamumas yra ženkliai sumažėjęs. Tai rodo, kad, nepaisant įvairių iššūkių valstybėje, nusikalstamumas yra linkęs mažėti. Gera žinia ir ta, kad 27 proc. sumažėjo sunkių nusikaltimų. Gerąja prasme regresuoja turtinis nusikalstamumas, sumažėjo sukčiavimų ir vagysčių. Neramina nužudymų skaičius, už du mėnesius turime daugiau – 14.
Kiti skaičiai, kurie galbūt iliustruoja mūsų karantininį gyvenimą, nėra ženkliai iššokę, lyginant su praėjusių metų laikotarpiu. Sumažėjo nusikaltimų viešosiose vietose, tai tą tendenciją vertiname pozityviai“, – sakė generalinis komisaras.
Jis užsiminė ir apie tai, kad ketinama kurti „Cyber patrulį“, kuris turėtų atsirasti prie netinkamo komentaro ar žinutės internete.
„Tai bus virtualus policijos pareigūnas, kuris prisistatys policijos ikonos atvaizdu. <...> Šiuo metu yra atrinkinėjamas tam tikras kiekis pareigūnų, kurie 24 valandas per parą monitorins elektroninę erdvę ir, užfiksavus netinkamo pobūdžio įvairias žinutes, komentarus, jis sureaguos, šalia pasimatys ta policijos ikona ir gims tam tikras pranešimas apie tai, kad tai yra neteisėti veiksmai ir juos reikia nutraukti.
Tikslas pagrindinis čia yra kovoti prieš populiarėjančius, deja, neapykantos nusikaltimus, rasinius, seksualinius, ir panašiai. Be abejo, ši funkcija bus efektyvi turbūt ir visais kitais klausimais“, – teigė R.Požėla.
Paskutiniąją vasario savaitę dėl karantino reikalavimų pažeidimų policija nubaudė mažiausiai žmonių per mėnesį – 1 138, BNS informavo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Jau kaukių dėvėjimo pažeidimų mažėja ir reikalavimai truputį atsilaisvino, gal ir tai lėmė“, – sakė R.Matonis.
Pirmąją vasario savaitę policija surašė 1,5 tūkst. protokolų, antrąją – 1,4 tūkst., trečiąją vėl nubausta 1,5 tūkst. žmonių. Praėjusią savaitę daugiausiai administracinių nusižengimų protokolų surašyta dėl daugiau kaip vieno šeimos ūkio kontaktų – 777.
Dėl kaukių nedėvėjimo nubausti 109 žmonės, šeši protokolai surašyti vakarėlius rengusiems žmonėms, du – karantino reikalavimų nesilaikiusioms įmonėms.
Policijai ir toliau užtikrinant judėjimo tarp savivaldybių kontrolę patikros postuose iš viso per savaitę apgręžta beveik 800 automobilių, 178 žmonėms surašyti protokolai už šių apribojimų pažeidimą. Pareigūnai praėjusią savaitę taip pat patikrino beveik 6 tūkst. saviizoliacijoje turinčių būti žmonių, tarp jų nustatyti 72 tvarką pažeidę asmenys.
Kaip sekasi vykdyti atvykstančiųjų kontrolę?
Komentuodamas situaciją prie Lenkijos sienos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Antanas Montvydas teigė, kad yra vykdoma sustiprinta asmenų atvykimo kontrolė. Pasak jo, vidutiniškai per parą šioje kryptyje atvyksta apie 1400 transporto priemonių, vidutiniškai patikrinama apie 500-600 asmenų.
„Identifikavome 2213 asmenų, kurie neturėjo patvirtinimų. Viso nuo vasario 17 dienos patikrinome 6912 asmenų, identifikacinių kodų neturėjo 4063, bet tai padarė kontrolės vietose“, – sakė A.Montvydas.
Jis pabrėžė, kad praėjusią savaitę NVSC paruoštų anketų nebuvo užpildę apie 62 procentus į Lietuvą atvykusių asmenų. VSAT duomenimis, per Klaipėdos uostą nuo vasario 17-osios į šalį atvyko 1085 asmenys, tai yra po 155 asmenis per parą.
Dar 2900 asmenų atvyko oro transportu. „Ataskaitiniu laikotarpiu per išorės sieną viso atvyko 16163 asmenys, vidutiniškai 2305 per parą“, – pranešė A.Montvydas.
