Seime vykstant deryboms dėl partnerystės įstatymo, keturi konservatorių frakcijos atstovai kreipėsi į Seimo pirmininkę siūlydami į darbotvarkę grąžinti kitą 2017 metais registruotą projektą, kuriuo buvo siūloma įteisinti ne partnerystės institutą, o sutartį dėl bendro gyvenimo.

Apie kompromisus ir svarbiausius partnerystės įstatymo klausimus laidoje „Nauja diena“ diskutavo Seimo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė ir Seimo vicepirmininkas, TS-LKD narys Paulius Saudargas.

Anot projektą pateikusių Seimo narių, prieš ketverius metus registruotas projektas yra kompromisinis. Pasak jų, projektas „leistų efektyviai išspręsti kartu gyvenantiems asmenims kylančius nepatogumus ir problemas, tačiau kartu nesukeltų tokių kontroversiškų vertinimų ir pasekmių Lietuvos visuomenėje, kokias sukeltų partnerystės įteisinimas“.

Kreipimesi sakoma, kad šio įstatymo projekto nuostatos asmenims „padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai, vesti bendrą namų ūkį savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių“.

I.Pakarklytė laidoje teigė, kad koalicijos partnerių sudaryta darbo grupė prie partnerystės įstatymo intensyviai dirba ir artimiausiu metu projektas bus užregistruotas. Pasak jos, įstatymas turėtų būti svarstomas jau pavasario sesijos metu.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys P.Saudargas sakė, kad Seimas partnerystės įstatymą galėtų priimti ir greičiau, nes pamatai tam buvo padėti jau 2017-aisiais.

„Manau, kad laiko prasme Seimas galėtų išspręsti klausimą daug greičiau. Jau 2017 metais šiam projektui po pateikimo buvo pritarta. Matyt, komitetai ilgai svarstė, jis užsigulėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto stalčiuose, ir dabar, žinodami, kad toks projektas yra, girdėdami kylančias naujas iniciatyvas priminėme kolegoms, kad yra projektas, kuris iš esmės sprendžia tas problemas, apie kurias kalba įvairios visuomenės grupės“, – sakė P.Saudargas.

Susiginčijo dėl šeimos sąvokos

Laisvės frakcijos seniūnė I.Pakarklytė pabrėžė, kad svarbiausia šiuo metu yra rasti kompromisą, kuris būtų priimtinas visiems. Kalbėdama apie keturių konservatorių pasiūlytą projektą, ji pridūrė, kad tai iš esmės nėra apie žmonių santykių įteisinimą, o tai labiausiai liestų ūkinę bei verslo veiklą.

„Tai vis tik nėra apie partnerystę ir apie dviejų suaugusių žmonių santykių įteisinimą, o tai yra labiau apie ūkinę, verslo veiklą. Laisvės frakcijos nuomonė yra aiški, kad toks projektas tikrai niekaip nespręstų partnerystės klausimo tiek skirtingų lyčių, tiek ir tos pačios lyties asmenų“, – sakė I.Pakarklytė.

„Klausimas čia yra kitas – ar mes visus savo visuomenės narius, nepaisant jų lytinės orientacijos, lyties, tautybės, negalios laikome lygiaverčiais, visus gerbiame, ar bandome ieškoti kažkokių keistų priedangų ir sukurti teisinį reguliavimą, kuris šiaip yra skirtas įmonėms ir ūkinei veiklai. <...>

Tai dviejų suaugusių žmonių meilės santykiai ir įsipareigojimai nėra įmonės veikla. Tiesiog vertinčiau tai kaip nepagarbą mūsų piliečiams“, – pridūrė Laisvės frakcijos seniūnė.

Savo ruožtu P.Saudargas priminė, jog šeimos sąvoka yra aiškiai apibrėžta Konstitucijoje, tad partnerystės įstatymas gali ją iškraipyti.

„Šiuo atveju, pagal mūsų Konstituciją, valstybė globoja šeimą, vykdo savo socialinę politiką, nukreiptą į šeimos stiprinimą, šeima suprantama kaip mūsų valstybės pamatas. Dabar lyčiai neutralios partnerytės įteisinimas keičia prigimtinės šeimos sampratą, tai yra dėl to, nes šeima kyla iš vyro ir moters santuokos, egzistuoja labai svarbus lyčių tarpusavio papildomumo principas ir iš to kylantys giminystės ryšiai.

Iš esmės, įtvirtinus lyčiai neutralią partnerystę, mes automatiškai sukuriame teisines prielaidas dėl kitokių darinių traktavimo kaip šeima ir ne diskriminacijos. Mes nebegalėsime nevadinti šeima to, ko šiandien visuomenė šeima nelaiko“, – aiškino P.Saudargas.

Remiantis „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, už tos pačios lyties asmenų partnerystę pasisakytų vos 8 procentai lietuvių. Tačiau, pasak I.Pakarklytės, reikėtų labiau pasigilinti, kaip tokiose apklausose yra formuluojami klausimai. Pasak Laisvės frakcijos atstovės, neigiamą žmonių požiūrį į šį įstatymą lemia ir švietimo stoka.

„Kyla abejonių, ar tai korektiškai buvo formuluojama. Tai ir mūsų švietimo sistemos tema, kai vaikai mokyklose neturi visapusiško ir šiuolaikiško išsilavinimo. Kalbu ne apie LGBT bendruomenę, o kur kas plačiau – apie žmones su negalia, žmones su psichikos negalia.

Kai tu nematai kažko gatvėje, kai žmonės gyvena institucijose, tos pačios lyties asmenys kaip poros nėra matomi, tai tu tai iš karto priimi kaip grėsmę, pavojų ir kitoniškumą, kaip kažką, kas yra nepažinta. Tai matau tą problemą kur kas gilesnę, jog neturime nei normalaus lytinio švietimo, nei socialinių – emocinių įgūdžių“, – sakė I.Pakarklytė.

Kalbėdama apie šeimos sąvoką, I.Pakarklytė tikino, kad politikų bandymai turėti vieną tikslią šeimos sąvoką ir ją tvirtinti įstatymais yra pavojingi.

„Šeimos yra be galo skirtingos. Yra ir nesusituokę žmonės, ir vienišos mamos bei tėčiai, seneliai, auginantys anūkus <...> Mes matome, kad ta šeima yra tikrai labai įvairi. Dėl to kaip kompromisas ir yra siūlomas partnerystės institutas, nesikišant į šeimos sąvoką. Jei tas pavadinimas netinka, galime galvoti kitaip. Mūsų požiūriu, partnerystė ir yra tas kompromisas“, – kalbėjo Laisvės frakcijos seniūnė.

„Ko tikrai negalime, tai traktuoti žmonių, kurie nori simboliškai susisieti, įteisinti savo meilę, kaip ūkinės veiklos ir įmonės. Tai yra nepagarba ir tieisog pasityčiojimas. Dėl to žmonės net nori emigruoti ar jau yra pasirinkę kitas 20 Europos Sąjungos šalių, kur gali įtvirtinti savo partnerystę“, – pridūrė I.Pakarklytė.

Savo ruožtu TS-LKD atstovas pabrėžė, kad teisinius klausimus derėtų spręsti ne per šeimos instituto prizmę.

„Jeigu mes Civiliniame kodekse įrašysime partnerystę, automatiškai teisinė sistema pradės interpretuoti, kad tai yra tolygu šeimai, o šito mes ir nesiūlome. Aš esu tolerantiškas žmogus ir nesiūlau ko nors diskriminuoti, bet jei žmogus, kuris yra jaunas, sakys, kad „dabar esu pensinio amžiaus, jaučiuosi pensininku ir mokėkite man pensiją“, kaip mes į jį žiūrėsime?

Jeigu žmonės kelia klausimus dėl turto, paveldėjimo, dėl informacijos ir bendro gyvenimo, tai mes ir siūlome juos spręsti, bet neiti per šeimos instituto griovimą“, – svarstė P.Saudargas.

Derybos vyksta sklandžiai

Partnerystės įstatymo iniciatorius ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius anksčiau naujienų portalui lrytas.lt sakė besidžiaugiantis, jog kol kas derybos dėl įstatymo projekto vyksta labai sklandžiai.

„Šiuo metu dirba neformali darbo grupė, kuri derina partnerystės projektą. Aš tikrai nematau jokių kardinalių nuomonių išsiskyrimų koalicijoje, tad dabar tiesiog derinamės dėl teisių ir pareigų apimties, kuri būtų priimtina didžiajai daliai Seimo narių, tiek esančių koalicijoje, tiek dirbančių opozicijoje. Procesas labai konstruktyvus, yra girdima argumentų ir faktų kalba, ir manau, kad tikrai judame labai teisinga kryptimi“, – sakė T.V.Raskevičius.

Paklaustas, ar nėra taip, jog pasipriešinimą sukelia būtent tos pačios lyties asmenų santykių klausimas, Seimo narys svarstė, kad to slėpti ar maskuoti nereikėtų, tačiau pabrėžė, kad partnerystės įstatymas itin svarbus ir skirtingų lyčių poroms.

„Tikriausiai kolegos ar tam tikros visuomenės grupės suabsoliutina ir paaštrina tuos dalykus, kurie jiems kelia didžiausią nerimą. Manau, kad nieko slėpti ir maskuoti nereikia, žmonės turi viską suprasti taip, kaip yra. Galiu tik paryškinti tą principinę nuostatą, kad partnerystės institutas yra lyčiai neutralus, jis būtų taikomas tiek skirtingos lyties poroms, tiek tos pačios lyties poroms.

Tą poreikį pagrindžia dvi aplinkybės: Lietuvoje kas ketvirtas naujagimis gimsta ne santuokoje. Tai reiškia, jog yra nemažai šeimų, kurias sudaro skirtingų lyčių poros ir kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasirenka nesudaryti santuokos. Reikia teisinio mechanizmo, kuris būtų jiems parankus, apsaugant savo teisėtus lūkesčius. O tos pačios lyties poros neturi jokios galimybės savo santykiams įteisinti. Norėčiau, kad nebūtumėme paskutiniai Europoje ir tai sureguliuotumėme“, – teigė T.V.Raskevičius.