Tik kirba netikrumo jausmas išgirdus ekonomikos ir inovacijų ministrės A.Armonaitės žodžius, kad jausmomatis buvo prieštaringai vertinamas, kad neatitiko projekto finansavimui keliamų reikalavimų, kad jam reikėtų dvigubai daugiau pinigų, nei biudžete skiriama savižudybių prevencijai.
Ne, šuo pakastas kitur. Ir jį atkasė premjerės patarėja sveikatos apsaugai Ž.Gudlevičienė, sakydama, kad sumažėjo paauglių savižudybių skaičius, nes jie, nelankydami mokyklos, nepatiria patyčių, todėl nesižudo. Štai koks puikus karantino privalumas, kad jau net jausmomačio nereikia.
Jei taip dar ir suaugusiuosius užantspauduotume atskiruose kambariuose, kad jie nekeltų vienas prieš kitą rankos, ir smurto artimoje aplinkoje išvengtume.
Tada ir Lietuvos mokslo tarybos už 75 tūkst. eurų įsūdyto distreso termometro nereikėtų. Beje, smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėjimas turbūt jau prognozuojamas, nes apie neigiamą streso poveikį matuojantį prietaisą nieko negirdėti.
Tik štai koks netikintis karantino privalumais krapštukas, buvęs vidaus reikalų ministras G.Furmanavičius vis kelia bangas primindamas, kad ir niekingą 48 tūkst. eurų sumą, skirtą kitam Lietuvos mokslo tarybos projektui „Solitoniniai sprendiniai stochastiniuose COVID-19 pandemijos modeliuose“.
Mėginsite gūglindami ieškoti, ką reiškia šis pavadinimas? Nevarkite, nes net G.Furmanavičiui pavyko rasti tik du skurdžius pranešimus. Vis dėlto atkakliausi, atkasę projekto ataskaitą, įsitikins, kad aprašomojoje dalyje kelis kartus pakartojama ta pati citata, o du lapus iš penkiolikos sudaro literatūros sąrašas.
Taigi neskaitykime, nekelkime streso vieni kitiems kaip kai kurie krapštukai. Tada nei jausmomačio, nei distreso termometro nereikės, o visi suvaržymai kels vien juoką.
