Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė asmeniškai besitikinti, kad tokios naujovės kaip elektroninis balsavimas ir rinkėjų amžiaus kartelės mažinimas jau taps realybe: „Tikiuosi, kad šios idėjos bus įgyvendintos ar bent pasiruošta jų įgyvendinimui“, – kalbėjo ji nevyriausybinės organizacijos „Baltosios pirštinės“ ir Debunk EU surengtoje diskusijoje.

Seimo pavasario sesijoje Liberalų sąjūdžio frakcija skatins parlamentą balsuoti dėl Konstitucijos pakeitimo, siekiant sumažinti Seimo rinkimų amžiaus cenzą iki 21 metų.

Pagal dabar galiojantį LR Konstitucijos 56 straipsnį Seimo nariu gali tapti ne jaunesnis kaip 25 metų asmuo. Įstatymo iniciatorė – Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, o į statymo projektui po pateikimo pritarė dar buvusios kadencijos Seimas, tad dabar tektų balsuoti dėl Konstitucijos pataisos.

„Šiandien į savivaldą galima kandidatuoti nuo 18 metų. Į Europos Parlamentą – nuo 21-erių. Laikas ir į Seimą įsileisti jaunus žmones, siekiančius politikų karjeros. Šiuo metu jaunimas iki 25 metų savo amžiaus atstovų parlamente neturi. Dabartinio amžiaus cenzo sumažinimas praplėstų jaunimo atstovavimo galimybes nacionaliniu lygmeniu ir padidintų dėmesį jaunimo politikos klausimams Seimo darbotvarkėje. Tokią aukštą amžiaus ribą patekti į nacionalinius parlamentus turi tik 4 ES valstybės – Italija, Graikija, Kipras ir Lietuva“, – pranešime spaudai teigė Liberalų Sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Dėl šios Konstitucijos pataisos Seimas privalėtų balsuoti 2 kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimui turi pritarti ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.

„Atsiradus galimybei daugiau jaunų žmonių kandidatuoti į Seimą, į rinkimus prisikviestume ir daugiau jų draugų, pažįstamų, sukurtume paskatą jaunimui aktyviau dalyvauti politikoje ir prisidėti prie valstybėje vykstančių procesų“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.