Valstybės saugumo departamento (VSD) pusėje – trys advokatai, dar vienas gina Seimo kanceliarijos darbuotojus.
Tokį teisininkų desantą valstybė pasitelkė byloje dėl garbės ir orumo, nors ją apginti bandantis buvęs Seimo narys, kontrolierius ir ministras 54 metų Raimondas Šukys iš valstybės nesiekia prisiteisti nė euro.
Neužteko savo teisininkų
Tačiau noras įrodyti savo tiesą R.Šukiui gali kainuoti itin brangiai – mat VSD ir Seimo kanceliarija samdo privačios Liudvikos Meškauskaitės kontoros advokatus.
Jei teismai nuspręs, kad R.Šukio pretenzijos buvo nepagrįstos, sumokėti už privačios kontoros advokatų darbą teks jam. Kol kas už šių teisininkų paslaugas atlyginama iš valstybės biudžeto.
Nejaugi teisinei kovai su vienu asmeniu, reikalaujančiu tik paneigti pažymoje išdėstytus faktus, neužtenka VSD ir Seimo teisininkų?
Vien Seimo Teisės departamente dirba 24 teisininkai. Jų pareigų apraše nurodyta, kad prireikus Seimo pirmininko pavedimu jie atstovauja teismuose Seimui, Seimo kanclerio pavedimu – Seimo kanceliarijai.
Kalti ne tik autoriai
Į procesą dėl R.Šukio garbės ir orumo įžeidimo Seimo kanceliariją įtraukė Vilniaus apygardos teismas (VAT), nusprendęs painią bylą dar kartą grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šis teismas kartą jau buvo pripažinęs, kad tai, kas VSD pažymoje rašoma apie R.Šukį, su tikrove neturi nieko bendra. Joje prirašyta nebūtų dalykų, supainiotos datos, partijų pavadinimai.
Tačiau VAT nusprendė, kad VSD pareigūnai – pažymos autoriai, o ne jos platintojai.
Kodėl VSD slapta surinkti duomenys, tarp kurių daugybė klaidų, tapo viešu skaitiniu, Vilniaus miesto apylinkės teismui liepta aiškintis iš naujo.
Informacijos skleidėju gali tapti Seimas, kurio darbuotojai VSD pažymą įkėlė į Seimo duomenų bazę ir ji tapo pasiekiama visiems jos vartotojams.
Siekdamas įrodyti, kad VSD pažymoje apie jį nurodyti tikrovės neatitinkantys faktai, R.Šukys jau apėjo visų instancijų teismus, dabar ši kelionė prasidėjo iš naujo. Jausdama, kad nepavyks atsiginti, valdžia nutarė vilkinti laiką, nors tai valstybei ir kainuos brangiai.
Teisme – nelygios jėgos
„Mane nustebino, kad Seimo kanceliarija, turėdama gausų ir kompetentingą Teisės departamentą, kurio specialistai Seimui atstovauja ir Konstituciniame teisme, pasirinko advokatų kontorą“, – stebėjosi R.Šukys.
Buvęs politikas nei iš VSD, nei iš Seimo kanceliarijos nereikalauja žalos atlyginimo.
Nors R.Šukys – profesionalus teisininkas, šiose bylose jis taip pat samdosi advokatą, bet teismams nėra pateikęs prašymo atlyginti išlaidų už jo paslaugas.
„Įvertinus VSD ir Seimo iš biudžeto gaunamas lėšas, ginti savo neturtines teises, kaip garbę ir orumą, Lietuvoje darosi sudėtinga. Valstybės finansiniai ištekliai neriboti, o už jų panaudojimą, net bylos pralaimėjimo atveju niekas neatsako“, – pažymėjo R.Šukys.
Jeigu to prireiktų, šį argumentą jis žada paminėti ir bylinėdamasis Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT).
Pasirinko tą pačią kontorą
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) taip pat yra pateikęs nuomonę, kad prieš valstybę savo interesus ginantis asmuo neturėtų atlyginti bylinėjimosi išlaidų, jei valstybės institucijos turi mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomus savo teisės padalinius.
Seimas ir VSD juos turi, bet nutarė valstybės lėšomis samdyti privačios kontoros advokatus. L.Meškauskaitės kontora tam buvo pasirinkta be konkursų ir be aiškių kriterijų.
Paprašytas paaiškinti, kodėl taip elgiamasi, Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas A.Zeleniakas kalbėjo aptakiai: „Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, teisininkų paslaugoms neskelbiami viešųjų pirkimų konkursai.
Advokatės L.Meškauskaitės kontora pasirinkta įvertinus tai, kad šiose bylose dalyvaujančios kitos valstybės institucijos taip pat renkasi šią kontorą.“
Gintis darosi brangu
„Aš esu teisus, todėl nesustosiu. Tačiau man, kaip buvusiam Seimo nariui, kyla klausimas, kur yra riba ir kiek advokatų kontorų gali prisamdyti valstybės institucijos? Gal tie teisės skyriai ir departamentai, kurių tiesioginė funkcija – ginti valstybės institucijų interesus, iš tiesų yra neįgalūs? Tai kam apskritai jų reikia“ – svarstė R.Šukys.
Valstybės institucijų sprendimas į teismus siųsti privačios kontoros advokatus R.Šukiui atrodo lyg bandymas atgrasyti piliečius nuo noro ginti savo interesus: „Jei žmogus bus neteisus ir jam nepavyks apginti tikrų ar tariamų savo interesų, jis gali labai smarkiai nukentėti finansiškai.
Dar gerai, jei į teismą ateina vienas advokatas, o jei trys? Civilinis procesas Lietuvoje tapo tikrai brangus.“
Supainiojo datas ir partijas
Dėl 2018 metais VSD pareigūnų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktos, o vėliau paviešintos pažymos į teismus kreipėsi buvęs parlamentaras, ministras ir Seimo kontrolierius R.Šukys ir Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kartą jau patvirtino, kad dalis VSD ataskaitoje išdėstytų teiginių apie R.Šukį neatitinka tikrovės, dokumente privelta ir nemažai faktinių klaidų.
Pranešti apie neteisėtus verslininkų ir politikų ryšius Seimo komitetui skubėję VSD pareigūnai supainiojo ir partijas, ir datas. Pažymoje minimas LLS (Lietuvos liberalų sąjūdis), kuriam R.Šukys niekada nepriklausė.
Be to, VSD pažymoje tvirtinama, kad 2009 metais koncerno „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis rengdavo Kauno klinikų vadovo Juozo Pundziaus susitikimus su tuomečiu sveikatos apsaugos ministru R.Šukiu.
Tačiau R.Šukys sveikatos apsaugos ministru tapo tik 2010-aisiais, praėjus metams po dokumente minimų susitikimų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad valstybei atstovaujantis Seimas turi E.Šatui atlyginti 4 tūkst. eurų neturtinės žalos ir apie 2 tūkst. eurų teisinių išlaidų.
Bet po metų bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas sprendimą visiškai panaikino ir E.Šato ieškinį atmetė.
VSD pažymoje buvo teigiama, esą koncernas „MG Baltic“, siekdamas įsigyti dalį didžiausios šalyje alkoholio gamybos bendrovės „Alita“ akcijų, Konkurencijos taryboje siekė turėti savą žmogų, o juo tapęs E.Šatas.
Panevėžio teismas nutarė, kad įvardijimas „savas žmogus“ yra nuomonė. Be to, teisėjų kolegija pabrėžė, kad savo veiksmų nepaneigė ir pats E.Šatas.
Teismo posėdžio metu jis neneigė bendravęs su koncerno atstovais ir nurodė, kad jo darbo praktikoje įprasta parekomenduoti konkretų advokatą ar advokatus.
Valdžios atstovai sunerimę dėl bylos baigties
Artūras Zeleniakas, Seimo kanceliarijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas:
„Ši byla paprasta tik iš pirmo žvilgsnio. Tai yra tik viena iš kelių bylų, susijusių su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktu parlamentiniu tyrimu dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Teismo procesai trunka ilgiau nei dvejus metus, o ieškovai nuolat keičia taktiką.
Seimo kanceliarija yra priversta gintis nuo nepagrįstų ieškinių trijose bylose, kurios nagrinėjamos įvairiose instancijose, tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniuose teismuose.“
