Jei karantinas tęsiamas ilgiau kaip keturis mėnesius, siūloma įstatyme įtvirtinti, kad visoje Lietuvos  teritorijoje ar keliose savivaldybėse Seimas skelbtų ir atšauktų teritorijų karantiną, tvirtintų jo dydį, ribas, trukmę ir režimą.

Įvertinę aktualią žmogaus konstitucinių teisių ribojimo karantino metu problemą, tai siūlančias Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai – ekspremjeras  Saulius Skvernelis, Algirdas Stončaitis ir Lukas Savickas.

„Esant itin aukštam pavojui visuomenės sveikatai ir saugumui, griežtų karantino sąlygų taikymas, ypač visoje šalies teritorijoje, – kraštutinė priemonė, tad natūralu, kad šį sprendimą būtina priimti greitai, dažnu atveju tam neturint laiko šio sprendimo išdiskutuoti su kitomis valdžios šakomis. Tačiau situaciją stabilizavus ir pasireiškus laukiamiems įvesto karantino rezultatams, o darytina pagrįsta prielaida, kad keturių mėnesių laikotarpis yra daugiau nei pakankamas kraštutinių priemonių taikymui, tikslinga grįžti prie parlamentinės Respublikos valdymo ir suteikti teisę Seimui, tautos atstovybei, spręsti dėl karantino režimo ir jį lydinčių apribojimų“, – sako projekto autoriai.

Pasak jų, Konstitucija imperatyviai numato, kad pagrindines žmogaus teises Konstitucijoje numatytais pagrindais gali riboti tik Seimas ir tik įstatymu.

Įstatymo pataisų autoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės nutarimais „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įtvirtinti ribojimai praktiškai atitinka tuos, kurie yra įtvirtinti Nepaprastosios padėties įstatyme (transporto priemonių judėjimo apribojimas, draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, laikinas įmonių darbo režimo pakeitimas ir pan.).

„Labai svarbi asmens teisių garantija nepaprastosios padėties atveju yra Nepaprastosios padėties įstatymo nuostata, kad ši nepaprastoji padėtis negali būti įvesta ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui. Jam pasibaigus klausimą pakartotinai privalo svarstyti Seimas. Šios asmens teisių garantijos karantino atveju nėra. Taigi nors Vyriausybė paskelbdama karantino režimą veikia pagal jai suteiktus įgaliojimus bei Vyriausybės nutarimais nustatytomis ribojančiomis priemonėmis siekiama konstituciškai pagrįstų ir teisėtų tikslų, vertinant išdėstytus argumentus, pagrįstai manytina, kad klausimą dėl karantino tęsimo ilgiau kaip keturis mėnesius privalo svarstyti Seimas. Parlamentinė kontrolė itin svarbi, kai sprendimai daro esminį poveikį asmenų teisėms ir laisvėms“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame pažymima, kad įvesti karantino ribojimai turėjo itin skaudžių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir gyventojams, todėl valstybės valdžios veiksmų teisėtumas skelbiant/tęsiant karantiną šioje situacijoje yra labai svarbus.

„Siūlomu nauju teisiniu reguliavimu Seimui deleguota teisė užtikrintų veiksmingesnę karantino metu taikomų apribojimų kontrolę, taip pat suveiktų kaip puiki prevencinė priemonė prieš galimus ateities ieškinius valstybei, kadangi jau dabar susiduriama su fizinių ir juridinių asmenų skundais dėl valstybės institucijų taikytų priemonių, kurios galimai neproporcingai apribojo arba net paneigė tam tikras žmogaus teises“, – sako parlamentarai S. Skvernelis, A. Stončaitis ir L. Savickas.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad teritorijų karantino trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui išlieka poreikis riboti užkrečiamųjų ligų plitimą, teritorijų karantinas gali būti kiekvieną kartą pratęsiamas dar ne daugiau kaip vienam mėnesiui. Teritorijų karantiną skelbia ir atšaukia, jo dydį, ribas, trukmę ir režimą tvirtina: visoje Lietuvos  teritorijoje ar keliose savivaldybėse – Vyriausybė sveikatos apsaugos ministro teikimu; vienos savivaldybės teritorijoje – Vyriausybė bendru savivaldybės administracijos direktoriaus ir sveikatos apsaugos ministro teikimu.

Atsinaujinus nepalankiai epidemiologinei situacijai, Vyriausybė  2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu visoje Lietuvos teritorijoje antrą kartą paskelbė karantiną. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2021 m. vasario 28 d. 24:00 val.