Žurnalistei Becky Anderson paklausus, kaip sekasi siekti užsibrėžto tikslo, kad didžioji dalis gyventojų būtų paskiepyti iki vasaros, kai šalis šiuo metu neturi pakankamo vakcinų dozių kiekio užtikrinti skiepijimui pilnu tempu, Lietuvos užsienio reikalų ministras atsakė, kad situacija gana pozityvi.
„Šiuo metu Lietuvoje vykstančiu procesu esame visai patenkinti. Suprantame, kad be Europos Sąjungos pagalbos, stengdamiesi įsigyti bet kokią vakciną, būtume eilės gale. Esame patenkinti tuo, ką gauname“, – atsakė G.Landsbergis ir patikino, kad šiuo metu pagal vakcinavimo apimtis Lietuva yra penktoje ar šeštoje vietoje tarp bendrijos šalių.
Pokalbio metu buvo užsiminta ir apie Rusijoje sukurtą vakciną „Sputnik V“, kuri, anot ministro, yra tapusi pasitelkiama kaip tam tikras politinis įrankis.
Interviu CNN G.Landsbergis užsiminė, kad kai tik Lietuva pati turės pakankamus vakcinų kiekius, su jomis dalysis ir su Ukraina.
Nors G.Landsbergis džiaugėsi esama situacija dėl vakcinų, panašu, kad prezidentas Gitanas Nausėda turi ir kitokią nuomonę.
Ragina plėsti gamybos pajėgumus
Neseniai Prezidentas G.Nausėda kartu su Belgijos, Danijos, Ispanijos ir Lenkijos vadovais oficialiu laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininką Charlesą Michelį, ragindami imtis neatidėliotinų veiksmų dėl vakcinų gamybos pajėgumų išplėtimo Europoje.
Valstybių lyderių laiškas siunčiamas prieš vasario 25 dieną prasidėsiančią EVT sesiją, kurioje bus sprendžiami ir vakcinų gamybos klausimai, pranešė Prezidentūra.
Laiške pažymima, kad Europa vis dar susiduria su iššūkiais dėl nepakankamo vakcinų tiekimo ir sutrinkančios jų gamybos. „Atsirandant naujoms koronaviruso atmainoms kyla grėsmė valstybių narių siekiui suvaldyti pandemiją ir sugrįžti į įprastą gyvenimą ritmą“, – rašoma laiške.
Valstybės narės, pasirašiusios laišką EVT vadovui, pabrėžia, kad Bendrija ir valstybės narės turi nedelsdamos imtis vakcinų gamybos Europoje pajėgumą užtikrinančių veiksmų. Teigiama, kad būtina ieškoti priemonių teikti reikiamą paramą Europoje įsikūrusiems vakcinų gamintojams, jei jiems gamybos procese kiltų nenumatytų kliūčių ir jie negalėtų įgyvendinti nustatytų vakcinų gamybos planų.
Kur nuves „vakcinų nacionalizmas“?
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas anksčiau yra sakęs, kad nors ir Europos Sąjungos šalių sutarimas veikti bendrai įsigyjant vakcinas, atrodytų, turėjo tapti tam tikru efektyvaus susitarimo garantu, vis tik pandemijos kontekste matyti, kad ES pralaimi lenktynes dėl vakcinos, mat tokios šalys kaip Izraelis ar Jungtinė Karalystė savo gyventojus skiepija efektyviau, nes ir derybos buvo sėkmingesnės.
„Pandemijos metu pradėjome kalbėti apie „vakcinų nacionalizmą“. Atrodytų, kad sutarimas ES viduje veikti bendrai, turėjo būti privalumas, bet kuriais atvejais nacionalinės valstybės buvo efektyvesnės ir ES pralaimi lenktynėse dėl vakcinos“, – sakė jis ir pridūrė, kad pandemija yra viena iš didžiausių grėsmių nacionaliniam saugumui, tad ir jos įveikimui turi būti pasitelktos visos įmanomos priemonės.
