Premjerė Ingrida Šimonytė informavo, kad laisvas judėjimas tarp šešių žiedinių Lietuvos savivaldybių bus galimas jau nuo ketvirtadienio, taip pat nuo šios dienos žmonės lauke galės nebedėvėti kaukių, jei bus išlaikomi saugūs atstumai.
I.Šimonytė: situaciją vertinčiau kaip tam tikrą įstrigimą
Ministrė pirmininkė apgailestavo, kad didesnių karantino laisvinimų laukusi visuomenė ir verslo atstovai turės dar šiek tiek luktelėti.
„Žinoma, prieš savaitę mes visi tikėjomės, ir aš pati tikėjausi, kad mes galėsime priimti daugiau veiklų atlaisvinančių sprendimų, tačiau, deja, turime tokią situaciją, kurią kai kas jau įvardijo kaip blogėjimą ar trečiąją bangą. Aš vertinčiau tą situaciją kaip tam tikrą įstrigimą“, – tvirtino I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė negalinti atmesti ir galimybės, kad situacijai blogėjant karantinas gali ne laisvėti, o vėl griežtėti, kaip vyksta ir kitose valstybėse.
„Negaliu atmesti, deja, nieko. Man atrodo, kitų valstybių patirtis yra gana iškalbinga, daugelyje valstybių padėtis yra panaši, kaip Lietuvoje – karantinas tęsiasi mėnesių mėnesius, visuomenė yra pavargusi, žmonės įvairiai laikosi apribojimų, kai kur drausmingiau, o kai kur pasipiktinimas yra gana ryškus.
Aš tikrai dėkoju Lietuvos žmonėms už kantrybę ir suprantu, kaip yra nelengva, kaip kartais atrodo, kad neaišku, ko lauki, laikydamasis tų ribojimų. Bet, man atrodo, kad dabar visi mes turime sutarti, jog laukiame savo senjorų paskiepijimo, o tuomet turbūt kiekvienas galėsime tos atsakomybės sau prisiimti ir daugiau“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Kartu premjerė pažymėjo turėjusi lūkestį, kad savivaldybės, gavusios teisę pačios spręsti, kokioms žmonių grupėms plėsti testavimo apimtis, didelės iniciatyvos nepademonstravo.
„Turiu pasakyti, kad prieš keletą savaičių mes tikėjomės to išplėtimo kaip tam tikros savivaldybių iniciatyvos, suteikėme teisę tokios iniciatyvos imtis, tačiau matėme, jog rezultatas nebuvo labai geras, t.y. testavimo apimtys tikrai smarkiai nepadidėjo“, – nusivylimą išsakė I.Šimonytė.
„Kol nedidelė dalis mūsų senjorų yra paskiepyta, šie bendri apribojimai galios“
Premjerės teigimu, tikimasi, kad per kovo mėnesį bent jau pirma vakcinos doze bus paskiepyta didžioji dalis asmenų, vyresnių nei 70 metų.
„Mes labai gerai žinome iš savo liūdnos patirties, kad tai yra ta amžiaus grupė, kurios rizika mirti nuo COVID-19, arba labai sunkiai sirgti, yra pati didžiausia. Kita vertus, ką rodo tyrimai, atlikti kitose šalyse, jau net pirmas skiepas tą riziką sumažina pakankamai ženkliai“, – aiškino I.Šimonytė.
Vyriausybė užsibrėžė du prioritetus – labiau išplėsti testavimo apimtis ir užtikrinti kiek įmanoma spartesnį vakcinavimo procesą pagal gaunamus vakcinos kiekius: „Tuomet, matyt, tuos reguliavimus, kurie yra susiję su žmonių judėjimu, pasirinkimu kažką lankyti ar dalyvauti, galėsime labiau perkelti ant pačių žmonių pasirinkimų ir apsisprendimų.
Kol kas, kol nedidelė dalis mūsų senjorų yra paskiepyta, šie bendri apribojimai galios.“
Vyriausybė trečiadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui karantiną pratęsti dar mėnesiui iki kovo 31 dienos 24 valandos, o judėjimo ribojimus – iki kovo 15 dienos 24 valandos. Keliauti laisvai bus galima tarp šešių žiedinių šalies savivaldybių.
Tiesa, keičiasi ir kaukių dėvėjimo nurodymai. Atvirose erdvėse kaukes dėvėti reikės tik tuomet, kai neįmanoma užtikrinti saugaus dviejų metrų atstumo nuo kitų asmenų, išskyrus šeimos narius.
Ar draus dėvėti nemedicinines kaukes?
I.Šimonytė akcentavo, kad dėl ekspertų siūlymo įpareigoti gyventojus dėvėti tik medicinines kaukes ar respiratorius reikia daugiau diskusijų. Ji tikisi, kad tam pakaks bendro raginimo. „Buvo toks pasiūlymas, tačiau manau, kad čia yra klausimas, kuriam galbūt reikia daug daugiau diskusijų“, – sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad „čia labiau tiktų bendras raginimas naudoti tiek, kiek įmanoma, medicinines kaukes ir respiratorius“.
„Iki tokio smulkmeniškumo reglamentuoti žmonių saugojimąsi ir saugojimą, kad jau gal nereikėtų pradėti nutarime rašyti, kas kiek valandų kaukes reikėtų keisti ir kokios jos turėtų būti. Rekomendacija yra labai aiški, bet specialių sugriežtinimų nutarime mes nusprendėme nedaryti“, – kalbėjo premjerė.
Ji pabrėžė, kad skydeliai nėra tinkama apsaugos priemonė. Pasak jos, nors jie yra dažnai matomi televizijoje ir kitur, kas gali sudaryti įspūdį, jog gali būti naudojami kaip apsauga, tačiau ši praktika, „neturėtų būti atkartojama realiame gyvenime“.
I.Šimonytės teigimu, dėl to, ar konkrečios apsaugos priemonės turėtų tapti privalomos teikiant didesnės rizikos kontaktines paslaugas, spręs sveikatos apsaugos ministras, galintis tai reglamentuoti operacijų vadovo sprendimu.
Ekspertų taryba prie Vyriausybės rekomendavo įpareigoti gyventojus dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius, nes, jų vertinimu, medžiaginių kaukių, skydelių ir kitų panašių priemonių efektyvumas stabdant viruso plitimą yra labai nedidelis.
I. Šimonytė: imuniteto pasas būtų prasmingas galint paskiepyti visus norinčiuosius
Ministrė pirmininkė įsitikinusi, kad kurti imuniteto pasą, kol nėra galimybės nuo COVID-19 paskiepyti visų norinčiųjų, nėra prasminga.
„Šiandien, kai skiepų pasiūla yra tokia maža, tikrai Vyriausybė nesiūlys imuniteto paso, todėl, kad tai reikštų, jog mes siūlome briedį girioje, o ne žvirblį rankoje, nes neturime skiepų tiek, kad galėtume paskiepyti, visus norinčius, kurie galbūt norėtų pasiskiepyti ir gauti tokį dokumentą ir galbūt laisviau judėti ar kažkokius kitus dalykus daryti“, – sakė ji.
Premjerės teigimu, šiuo metu tokia sistema nesudarytų pridėtinės vertės, nes „iš esmės būtų didžiajai daliai žmonių neprieinama“.
„Europos Sąjungos mastu, aš manau, kad šita diskusija vyks ir turbūt tokia praktiškiausia situacija, kada bus reikalinga tokio pobūdžio žyma, kad žmogus yra arba persirgęs, arba vakcinuotas, bus tarptautinės kelionės“, – sakė I.Šimonytė.
Skiepų pasas ar imuniteto dokumentas pasiskiepijusiems nuo koronaviruso bei persirgusiems liga Europoje svarstomas kaip dokumentas, kuris galėtų suteikti tam tikrų privilegijų, pvz., keliaujantiems, norintiems lankytis renginiuose ir t. t.
