Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio komandiruotė į Gruzijos sostinę Tbilisį pačiam politikui įsimins ilgam ne tik dėl to, kad nuvykęs į politinių įtampų ir neramumų skaidomą šalį jis pateko į patį įvykių sūkurį, kai buvo suimtas opozicijos lyderis Nikas Melia.

Ž.Pavilionio bandymai tarpininkauti siekiant dialogo neliko nepastebėti ir Gruzijos premjero Iraklijaus Garibašvilio, kuris Lietuvos politiko pareiškimus apie galimą sankcijų taikymą pavadino „nepriimtinais ir įžeidžiančiais“.

Grįžęs į Lietuvą Ž.Pavilionis sulaukė dviprasmiškų reakcijų – vieni jį gyrė už drąsą, kiti kritikavo dėl Gruzijoje išsakytų teiginių ir neva politikui nederamos retorikos.

„Tie, kurie vakar šmeižto vežimus ant manęs vertė, šiandien nubudo su sąžinės skausmu, nes buvau teisus, sakydamas, kas gali įvykti, matydamas tai Tbilisyje. Buvo daroma viskas, kad opozicija nuleistų ginklus ir kviestų dialogui valdžią, bet ši atsakė dujomis ir suėmimais. Negalime to toleruoti.“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad nors Lietuvoje dėl savo kelionės sulaukė kritikos, jam jau skambino Joe Bideno ir Angelos Merkel administracijų atstovai.

„Pasaulis šiandien reaguoja, tik ar sureaguos Lietuva? Kad Pavilionis nuvyko ir dūrė režimui į akį, sakydamas, kad negalima žmonių suėminėti, nuodyti dujomis, plėšti biurų, atiminėti kompiuterių... Būtų gerai, kad taip pasakytų visa Lietuva. Valdo Adamkaus laikais mes jau seniai visi būtume Tbilisyje ir būtume ten ne vieni“, – emocingai kalbėjo politikas.

Televizijos „melo filmas“

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pabrėžė, kad negali taip nutikti, kad Gruzija taptų Baltarusija.

„Bidzinos Ivanišvilio komercinė televizija susuko melo filmą apie mane, kad aš su Michailu Sakaašviliu žudžiau žmones, ėmiau jo pinigus... Jei jie gali tokį melą drabstyti apie mane, tai parodo, ką jie daro su savo piliečiais. Demokratija šioje šalyje miršta ir jei mes, lietuviai, nepajudinsime piršto, man bus labai gėda“, – kalbėjo jis.

Pašnekovas pasakojo, kad jo kelionė į Gruziją truko apie aštuoniolika valandų, o ir šiuo metu pasaulis nemato, kas vyksta Gruzijoje: „Jungtinės Amerikos Valstijos dar nėra paskyrusios žmonių visose pozicijoje ir puikiai žinoma, kad Vašingtonas dar visko nemato, tuo naudojamasi.“

Prisiminė savo patirtį

Buvęs ambasadorius Gruzijoje Mečys Laurinkus iš pradžių Ž.Pavilionio kelionę į Gruziją žiniasklaidoje įvertino gana kritiškai ir užsiminė, kad situaciją teks glaistyti šalies prezidentui, bet kalbėdamas su naujienų portalu lrytas.lt teigė, kad kol kas nežino visų aplinkybių, tad ir jo vertinimas buvo šiek tiek nuosaikesnis.

„Kai dirbau ambasadoriumi Lietuvos politikai atvykdavo Gruziją, susitikdavo ir su opozicija. Puikiai suprantu norus ir intencijas, bet ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad Gruzijoje visuomet politinės aistros liejasi per kraštus. Ten situacija turi daugybę niuansų ir labai netikėtai gali atsidurti nepavydėtinoje padėtyje“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Gruzijoje reakcijų į Lietuvos politiko vizitą yra įvairių, nesusipratimų, anot jo, galėjo būti dėl netinkamai išversto ar suprasto teksto ar kokio nors pasisakymo dėl okupuotų Gruzijos teritorijų.

„Neturiu po ranka pilno teksto, tada būtų aišku, kokie niuansai ten yra.“ Tiesa, pats Ž.Pavilionis teigė, kad okupuotų teritorijų klausimu viešėdamas Gruzijoje nepasisakė.

M.Laurinkus teigė, kad tai pirmas kartas, kai į Lietuvos politiko žodžius būtent taip sureaguoja Gruzijos premjeras.

Ž.Pavilionis nudirbo prezidento darbą?

Apžvalgininkas Marius Laurinavičius kalbėdamas apie Ž.Pavilionio kelionę teigė, kad Lietuvoje pasiduodama rusiškai, net jei ir iš Gruzijos, sklindančiai informacijai. „Ponas Pavilionis nusipelno ne kritikos, o didelės pagarbos ir pagyrimo. Jis vienintelis iš Lietuvos valdžios oficialių atstovų, kuris realiai kažką padarė. Jis nuvyko, kalbėjo, bandė sutaikyti. Tai aktyvios diplomatijos pavyzdys, iš kurio pasimokyti turėtų visa Lietuvos diplomatija, kuris dažnai apsiriboja tik pareiškimais, o kartais ir jų nėra“, – kalbėjo jis.

Paklaustas apie Ž.Pavilionio Gruzijoje išsakytas mintis dėl kurių ir kilo diskusijos Lietuvoje, M. Laurinavičius sakė: „Jei mes kiekvieną Rusijos oligarcho valdomos valstybės statytinio premjero poste pareiškimą vertinsime už gryną pinigą, tai galime galvoti, kad Ž.Pavilionis kažką blogo Gruzijoje pasakė, bet jei pažiūrėsime, kas buvo pasakyta... Buvo labai aiškiai pasakyta, kad tarptautinei bendrijai opozicijos persekiojimas yra nepriimtinas, už tai galima sulauk sankcijų ir tai gali pristabdyti šalies kelią į Europos Sąjungą ir NATO“.

Apžvalgininkas pasiūlė palyginti šį pareiškimą su tuo, ką Lietuva nuolat kartoja Aleksėjaus Navalno atveju: „Ar matote daug skirtumų? Priminsiu Josepas Borrelli (Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas - red.) vizitą į Maskvą. Dėl ko jis buvo kritikuojamas? Dėl to, kad negynė demokratijos, nors tai privalu daryti diplomatijos vadovui nuvykus į tokią šalį kaip Rusija. Kai Ž.Pavilionis padarė, ką privalėjo, tai sulaukė kritikos“.

Anot pašnekovo, vargu, ar reikalavimas laikytis demokratijos standartų gali būti laikomas kišimusi į kitos šalies reikalus ir pridūrė, kad jį nustebino Ž.Pavilionio bandymas teisintis.

„Tai, ką Ž.Pavilionis pasakė per spaudos konferenciją, turėjo pasakyti Lietuvos prezidentas ar užsienio reikalų ministras“, – kalbėjo jis.