Vyriausybė svarstys, ar nereikėtų sušvelninti reikalavimų dėl burną bei nosį dengiančių kaukių nešiojimo atvirose erdvėse, ir ruošiasi įsiklausyti į ekspertų nuomonę.
O pastarųjų nuomonė staiga tapo bemaž vieninga – kaukės efektyvios uždarose patalpose, o tikimybė be jų užsikrėsti einant gatve ar vaikščiojant parke esą lygi nuliui.
Kodėl tuomet politikai anksčiau neišgirdo specialistų balso? Gal yra ir daugiau perteklinių draudimų, kurie kelia abejonių net patiems ekspertams?
Ekspertai pakvietė ekspertą
Dėl kaukių dėvėjimo viešosiose erdvėse Vyriausybei patariantys ekspertai diskutavo daugiau kaip prieš savaitę, tačiau tada išsiskirstė nieko nesutarę.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius Rimas Jankūnas vėliau atskleidė, jog buvo linkstama Vyriausybei siūlyti atsisakyti kaukių dėvėjimo tais atvejais, kai dviejų metrų atstumu nėra žmonių.
Vis dėlto toks pasiūlymas nebuvo priimtas, nes tam paprieštaravo vienas iš ekspertų – tai galėjo būti Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Beje, R.Jankūnas nėra Vyriausybei patariančios Ekspertų tarybos narys ir į jos posėdį buvo pakviestas tik kaip apie kaukių dėvėjimo naudą lauke itin skeptiškai kalbantis specialistas. Jo manymu, griežtas valdžios reikalavimas nešioti kaukes lauke yra perteklinis ir tai buvo aišku nuo pat pandemijos pradžios.
Ekspertų tarybai priklausantis Mindaugas Stankūnas irgi sakė, kad kaukių dėvėjimo sąlygas jau galima švelninti.
Revizavo ne viską
Ar Vyriausybei dėl pandemijos suvaldymo patarinėjantys specialistai nesiunčia klaidingų signalų visuomenei?
Ar gali būti, kad ekspertai jau anksčiau siūlė atsisakyti kaukių būnant lauke, bet politikai į tai neatsižvelgė?
Kaip „Lietuvos rytui“ tvirtino M.Stankūnas, Ekspertų taryba šio klausimo netgi nesvarstė, nes tai buvo ankstesnės Vyriausybės sprendimas.
Iš tiesų reikalavimas visiems vyresniems nei šešerių metų asmenims dėvėti kaukes viešosiose vietose įsigaliojo lapkritį, kai Vyriausybei dar vadovavo Saulius Skvernelis.
Tuomet buvo numatytos tik kelios išimtys, kai nėra privalomos apsauginės veido kaukės.
Viena tokių išimčių – jos neprivalomos už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia nėra kitų asmenų 20 metrų spinduliu.
Už privalomų nurodymų nesilaikymą gresia administracinės baudos nuo 500 iki 1,5 tūkst. eurų, juridiniams asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.
Policijos duomenimis, vasarį tokių pažeidimų buvo nustatyta 623, sausį – 439, gruodį – 160. „Dauguma atvejų baudos buvo skirtos už tai, kad nebuvo dėvima kaukių lauke“, – sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Buvo svarbesnių reikalų
Ankstesnės Vyriausybės veiksmus bandant suvaldyti pandemiją kritikavusi naujoji valdžia gruodį persvarstė taikytas karantino priemones ir dalį jų sugriežtino.
„Bet kaukių dėvėjimo reglamentavimas nebuvo svarstytas. Tuomet buvo svarbūs kiti dalykai.
Tada buvo daug labiau degančių klausimų ir nebuvo laiko kada aptarti kaukių dėvėjimo reikalavimus. Dabar, gerėjant epidemiologinei situacijai, darbotvarkėje jau atsirado ir ši tema“, – kalbėjo M.Stankūnas.
Profesorius nesiėmė vertinti, koks galėjo būti Ekspertų tarybos sprendimas dėl kaukių, jei toks klausimas gruodžio mėnesį būtų atsiradęs jos darbotvarkėje.
Vis dėlto ekspertas nemano, kad sprendimas dėl kaukių dėvėjimo lauke buvo nukabintas „iš lubų“: „Kažkokie argumentai, matyt, buvo, bet mes jų nežinome.“
A.Veryga svėrė blogybes
Ar skeptiška ekspertų nuomonė dėl kaukių dėvėjimo lauke buvo pasiekusi ankstesnės valdžios ausis?
Apie tai paklaustas buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškino, kad skeptiškų nuomonių būta ne tik dėl kaukių, bet ir dėl kitų karantino priemonių.
Anot A.Verygos, vieniems atrodė, kad tai tinkama priemonė, kitiems – priešingai: „Bet pažiūrėję į karantino suvaržymus turbūt sutiksite, kad kaukės daro mažiausią žalą ir ekonomikai, ir kitiems dalykams.
Ten, kur galima laikytis saugaus atstumo ir nėra jokios tikimybės užsikrėsti, jų nereikėtų. Bet jeigu neįmanoma to įgyvendinti, būčiau už kaukes – jau geriau vaikščioti su jomis, nei būti uždarytam namuose. Kaukė yra daug mažesnė blogybė nei visuotinis uždarymas ir laikymas namuose.“
Be to, buvęs ministras prisiminė, kad net ir Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija dėl kaukių buvo prieštaringa: „Iš pradžių buvo sakoma, kad jų nereikia. Vėliau nuomonė pasikeitė ir, kai pradėjome reikalauti dėvėti kaukes, atrodėme keistai. Tada sulaukiau kritikos, kad mane gal papirko kokie kaukių gamintojai.“
Daug kirčių anksčiau sulaukęs A.Veryga dabar neskubėjo aštriai kritikuoti kitų, bet jam irgi užkliuvo tarp valdžios ir jai patariančių ekspertų vis labiau ryškėjantys nuomonių skirtumai.
„Blogėjant situacijai valdžia gali būti linkusi vis dažniau baksnoti į ekspertus, o jie – bėgti į krūmus. Be to, pastaruoju metu jų vaidmuo man atrodo vis keistesnis.
Labai keista girdėti, kai duomenų analizės ekspertai pristatinėja epidemiologines arba infekcijų kontrolės priemones. Jie galbūt gali pristatyti skaičius ar tendencijas, įvertinti pateikiamų duomenų patikimumą, bet turbūt neturėtų žmonėms aiškinti, kokios turi būti taikomos priemonės. Nuo kada matematikai, duomenų analitikai tapo infekcijų kontrolės specialistais?“ – kalbėjo A.Veryga.
Siūlo įdarbinti ministerijas
Ar staiga pasigirdusios ekspertų kalbos, jog iškart buvo aišku, kad kaukių dėvėjimas lauke yra perteklinis, nesumenkina ir kitų ekspertinėmis nuomonėmis grįstų valdžios sprendimų? Ar tai nepaskatins žmonių jų dar labiau nepaisyti?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas mano, kad valdžia turi girdėti specialistų patarimus, bet neturėtų jų pernelyg sureikšminti: „Vyriausybė gal ir kiek per daug akcentuoja Ekspertų tarybos rekomendacijas. Vis dėlto atsakomybę už sprendimus turi prisiimti Vyriausybė.“
Anot A.Matulo, artėja laikas, kai visuomeniniais pagrindais veikiančius ekspertus turėtų pakeisti ministerijos ir jos tarnybų specialistai. Be to, politikas mano, kad dabartinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė kartoja A.Verygos klaidą nuo pandemijos valdymo visiškai nušalindama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistus.
A.Matulo teigimu, ministras Arūnas Dulkys turėtų pagaliau apsispręsti dėl šio centro: „Arba jis turėtų būti naikinamas, arba jam turėtų būti sugrąžinti įgaliojimai, kuriuos A.Veryga atėmė dėl savo nekompetencijos ar kokių nors ambicijų.“
Tuo metu kalbėdamas apie diskusijas dėl kaukių Seimo narys pareiškė, kad visuotinis jų dėvėjimas pasiteisino jau vien dėl to, kad buvo išvengta sezoninio gripo epidemijos.
„Matyt, kad ir užsikrėtimo atvejų mažėjo, ypač uždarose patalpose. Jos turbūt išgelbėjo ne vieno žmogaus gyvybę, todėl kalbėti apie tai, kad tai buvo perteklinė priemonė, nėra korektiška. Bet, aišku, po parkus be kaukių vaikštinėjančių žmonių policija neturėtų vaikytis, o ekspertai neturėtų blaškytis“, – svarstė A.Matulas.
Įspėjo apie trečiąją užkrato bangą
Praėjusią savaitę prasidėjusias diskusijas apie karantino sąlygų švelninimą vakar nustelbė pranešimas apie Lietuvoje prasidedančią trečiąją koronaviruso bangą.
„Lietuvos trajektorija dviejų pandemijos rodiklių erdvėje apsigręžė ir sugrįžo į senas vėžes, kuriomis važiavo spalio mėnesį“, – tai vakar paskelbė Statistikos departamentas.
Departamento teigimu, naujų paros atvejų skaičiai nebemažėja, o teigiamų tyrimų procentas auga.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 242,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.
Į tokį Statistikos departamento pranešimą sureagavęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras suskubo raminti, kad tai – antrosios koronaviruso bangos tęsinys.
Vėl sparčiau pradėjusi plisti infekcija pasiekė ir Sveikatos apsaugos ministeriją. Nuo pirmadienio sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dirba nuotoliniu būdu. Jis izoliavosi po kontakto su COVID-19 užsikrėtusiu ministerijos darbuotoju. Ministras kol kas jokių koronaviruso infekcijai būdingų požymių nejaučia.
Nors pastaruoju metu buvo skelbiami vis mažesni užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiai, specialistai pastebėjo, kad smarkiai sumažėjo ir testavimo apimtis. Tyrimų atliekama kelis kartus mažiau nei per patį pandemijos piką gruodžio pabaigoje.
Kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos jau kelis mėnesius naudoja greituosius COVID-19 antigenų testus. Jais tiriami į ligonines guldomi pacientai, profilaktiškai pasitikrinti galima ir už užmokestį.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos įsigytus testus planuojama naudoti profilaktiškai testuojant gyventojus, tačiau tai numatanti tvarka dar rengiama.
Nors užsikrėtusiųjų kurį laiką mažėjo, gydytojai to beveik nepajuto. Ekspertai pastebėjo, kad į ligonines kasdien vidutiniškai paguldomi 83 koronavirusu užsikrėtę pacientai.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 992 COVID-19 užsikrėtę pacientai, 95 jų – reanimacijoje.
Tačiau yra ir ekspertams optimizmą keliančių skaičių. Šeštadienį mirė 9, sekmadienį – 6 koronavirusu užsikrėtę pacientai. Vienženklis mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius pastarąjį kartą buvo užfiksuotas praėjusių metų lapkričio 8-ąją – tądien nuo COVID-19 mirė 8 žmonės.
Virusas Lietuvoje jau pareikalavo 3178 aukų. Tiesiogiai ir netiesiogiai su šia liga siejama 6180 mirčių.
Pirmadienį Lietuvą pasiekė dešimtoji „BioNTech & Pfizer“ koronaviruso vakcinų siunta – 28 tūkst. dozių planuojama skirti vyresniems nei 80 metų gyventojams skiepyti.
Nuo skiepijimo pradžios gauti 802 pranešimai apie nepageidaujamą reakciją į vakcinas nuo COVID-19. Į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą besikreipusiems gyventojams pasireiškė nesunkūs ir vidutinio sunkumo negalavimai.
