Ar įmanoma Emiliją išvaduoti iš tolimos šalies kalėjimo? Kaip tai galėtų įvykti ir kas ir ką dėl to turėtų padaryti? „Lietuvos rytui“ pavyko susisiekti su Lietuvos ambasadoriumi JAE Edminu Bagdonu.
Jis kalbėjo viltingai – viskas palankiai merginos naudai galėtų būti išspręsta po visame musulmoniškajame pasaulyje pasibaigsiančio ramadano, kuris šiemet truks nuo balandžio 12-osios iki gegužės 12 dienos.
Pasiliko Anglijoje viena
Vilnietė Simona Sedleckaitė su dviem vaikais į Angliją išvažiavo 2010-aisiais, bet po penkerių metų nusprendė grįžti į Lietuvą.
Jos duktė Emilija, kuri tuo metu jau buvo pilnametė, atsisakė su motina važiuoti namo.
Mergina buvo baigusi koledžą, kur įgijo fizinio lavinimo trenerio specialybę, ir planavo ieškotis darbo.
2016-ųjų pavasarį atšventusi 19-ąjį gimtadienį mergina išvyko į svečius pas draugę JAE. Ten planavo kelis mėnesius padirbėti, užsidirbti ir grįžti į Angliją.
Tačiau atsitiko taip, kad susipažino su kažkokiu vyriškiu, kuris, kaip manoma, Emiliją įpainiojo į neaiškią ją pražudžiusią narkotikų istoriją.
Už narkotinių medžiagų laikymą, ir dar turint tikslą jas platinti, JAE baudžiama itin griežtai. Būtent tuo ir buvo apkaltinta lietuvė.
Teismas – negailestingas
Emilija Abu Dabyje buvo teisiama tris kartus. Du teismai buvo jai palankūs, todėl lietuvė tikėjosi, kad netrukus bus išsiųsta į tėvynę. Tačiau trečiasis teismas vyko, kai jai jau buvo suėję 21 metai. Toks amžius JAE jau laikomas pilnametyste.
Gavęs prokurorų skundą dėl Emilijai palankaus sprendimo trečiasis teismas 2019 metais jos nepasigailėjo. Buvo paskirta griežčiausia bausmė – kalėjimas iki gyvos galvos.
Įkalinta Abu Dabio Al Vatbos moterų kalėjime Emilija tapo vienintele kaline iš Lietuvos. Negana to, dar ir nubausta kalėti iki gyvos galvos.
Sužinojusi tokią baisią žinią S.Sedleckaitė ryžosi visiems įmanomiems žygiams dukrai gelbėti.
JAE – ne tik tolima, bet ir dažnam lietuviui nesuprantama šalis. Jos įstatymai ir tvarka valstybės institucijose smarkiai skiriasi nuo Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų.
Todėl S.Sedleckaitei teko daug durų atidarinėti ir peržengti daugybę slenksčių, kol galiausiai sužinojo, kad jos dukrai galėtų padėti ne patys geriausi advokatai, o tik Lietuvos diplomatai ir tam tikros valstybės institucijos.
Ministerijai istorija – žinoma
Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad jiems žinoma Emilijos situacija.
„Lietuvos ambasados JAE diplomatai bendrauja su įkalinta piliete, teikia jai pagalbą, numatytą bausmę atliekantiems asmenims. Ambasada bendrauja ir su JAE valdžios institucijomis su pilietės situacija susijusiais klausimais“, – teigė ministerijos atstovai.
URM apgailestavo, kad galimybes perkelti Emiliją atlikti bausmę Lietuvoje sunkina tai, jog Lietuva ir JAE iki šiol neturi nuteistųjų asmenų perdavimo sutarties.
Tokios sutarties projektas diplomatiniais kanalais JAE buvo perduotas dar 2018 metais. URM vien 2020 metais kelis kartus tarpininkavo išsiunčiant už šios sutarties parengimą atsakingos Teisingumo ministerijos pasiūlymus JAE.
Dėl sutarties buvo siekiama rengti derybas (naujausias pateiktas pasiūlymas – surengti derybas 2021 m. kovą ar bet kuriuo JAE pusei patogiu metu vaizdo konferencijos būdu), tačiau atsakymų kol kas nesulaukta.
URM įsitikinimu, viena galimybių padėti Emilijai sugrįžti į Lietuvą būtų teigiamas JAE institucijų sprendimas dėl jos malonės prašymo.
Tikisi, kad sulauks malonės
„Lietuvos rytui“ pavyko susisiekti su ambasadoriumi JAE E.Bagdonu. Jis yra nusiteikęs optimistiškai: „Nuo pat pirmos dienos, kai 2020 metų kovą buvo įsteigta Lietuvos ambasada JAE, Emilijos byla tapo svarbiu ambasados reikalu. Aš asmeniškai buvau kelis kartus susitikęs su Emilija kalėjime. Nuolat bendrauju su jos motina Simona.
Kone kasdien palaikau ryšį su JAE užsienio reikalų ir teisingumo ministerijomis.
Lietuvos teisingumo ministerija taip pat aktyviai dalyvauja šiame procese. Emilijai pasamdytas advokatas. Nežinau, ką dar būtų galima padaryti... Labai tikiu, kad gegužę, pasibaigus ramadanui, Emilijai bus suteikta malonė.“
Bendraudama su „Lietuvos rytu“ S.Sedleckaitė vos tramdė emocijas.
Atviriau kalbėtis jai šiuo metu trukdo ne tik kasdien dėl dukters ateities patiriamas stresas, bet ir teisininkų patarimai laikytis rimties, vengti komentarų: „Patikėkit, turėčiau apie ką pasikalbėti, bet labai nenoriu savo kalbomis, pasvarstymais ar vertinimais pakenkti dukrai. Dienos, kai bus patenkintas jos malonės prašymas, laukiu kaip stebuklo.“
S.Sedleckaitė su dukra nuo to laiko, kai ji buvo įkalinta 2016 m. kalėjime Abu Dabyje, matėsi tik vieną kartą.
Lietuvos pilietė kali ir Tanzanijoje
E.Sedleckaitė – ne vienintelė lietuvė, dėl narkotikų užsienyje atliekanti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Toks pat likimas ištiko ir 28 metų mūsų šalies pilietę. Ją 2012 metais Tanzanijoje pareigūnai sulaikė dėl 3,7 kg heroino kontrabandos.
2018 metais lietuvė sulaukė galutinio teismo sprendimo – kalėti iki gyvos galvos.
