Premjerės patarėja sveikatos apsaugai Živilė Gudlevičienė „Žinių radijo“ laidos metu teigė, kad siūlymas dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimo pakeitimų turėtų būti pateiktas pirmadienį, o sprendimas bus priimamas atsižvelgiant į naujų koronaviruso atvejų skaičius.

Specialistai atkreipia dėmesį į pastarosiomis dienomis augusius koronaviruso atvejų skaičius, tuo metu psichologai, vertindami judėjimo ribojimus, mato tik žalą žmonių emocinei sveikatai ir didėjančias priklausomybes tiek tarp vaikų, tiek tarp suagusiųjų.

Nėra išskirtinė

Pasak premjerės patarėjos Ž.Gudlevičienės, tikėtina, kad pasiūlymas dėl judėjimo tarp savivaldybių ribojimo pakeitimų bus pateiktas pirmadienio Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) pasitarime.

Anot jos, buvo kalbėta, jog praėjus savaitei po dalies verslų atlaisvinimo bus atlikta analizė, kaip šalyje pasikeitė koronaviruso situacija, ir pagal tai bus sprendžiama dėl būsimų karantino laisvinimo žingsnių.

„Vasario 15 dieną atlaisvinome verslus, tad po savaitės, 22 dieną, bus galima peržiūrėti situaciją – gerėja ji ar šiek tiek jau blogėja“, – „Žinių radijo“ laidos metu kalbėjo Ž.Gudlevičienė.

Visuomenėje vis pasigirstant nuomonėms, jog Lietuvoje tam tikri draudimai yra perlaikomi, premjerės patarėja teigė, kad Lietuva karantino ribojimais neišsiskiria iš kitų valstybių.

„Nesakyčiau, kad perlaikome tuos draudimus. Iš tiesų labai atsargiai einama nuo vienos situacijos iki kitos, nuo vieno žingsnio prie kito. Jei pasižiūrėsime į kai kurias kitas šalis, kai mes pradėjome laisvinti, jos pradėjo griežtinti savo karantino ribojimus.

Tikrai nesakyčiau, kad Lietuva yra išskirtinė ir perlaiko draudimus. Galbūt daug diskusijų vyksta dėl kaukių, kad nereikia jų lauke dėvėti – tai šis klausimas irgi pirmadienio ekspertų tarybos posėdyje bus svarstomas“, – teigė Ž.Gudlevičienė.

Pusiau kalėjimo režimas

Kol epidemiologai beveik vieningai pasisako už judėjimo ribojimus, kiek kitokios nuomonės laikosi dalis psichologų, atkreipiančių dėmesį į žmonių emocinę sveikatą.

Psichologas Edvardas Šidlauskas, vertindamas, ar judėjimo ribojimai visuomenei daro daugiau žalos, ar naudos, teigė kaip psichologas matantis tik žalą, nors virusologai, ekonomistai šiuos ribojimus vertintų dar kitaip.

„Psichologas, aišku, pasakys vienareikšmiškai, kad gyvas bendravimas yra pamatinė vertybė, žmogaus poreikis, nes tik bendravimo dėka mes ir tampame žmonėmis. (...)

Tai yra labai svarbu, ir, supraskime, tai nėra įprastas dalykas – tiek laiko nebendrauti. Virtualus ar nuotolinis bendravimas yra tik pakaitinis protezas, niekada neatstos gyvo bendravimo. Be abejo, yra žmonių, kuriems to bendravimo niekada nereikėjo – introvertams ar uždaresniems žmonės, bet tokių mažuma.

Didesnė dalis visuomenės yra pripratusi aktyviai komunikuoti, socializuotis, vaikščioti į teatrus, klubus, viešus renginius. Visa tai buvo suspenduota – tai, aš manau, yra milžiniškas smūgis. Savotiškai visuomenė yra įkalinta pusiau kalėjimo režime, ir kalėjimas ne veltui yra bausmė mūsų gyvenime, tai nėra apdovanojimas“, – laidos metu kalbėjo psichologas.

„Aš suprantu, kad tai yra tam tikra kaina, bet labai svarbu pasverti ir nepermokėti. Jeigu yra įmanoma, aš – už švelninimus“, – pridūrė jis.

Premjerės patarėja sutiko, kad tai – blogoji pusė, tačiau, anot jos, kiekviena situacija yra pamoka, o karantinas atnešė ir teigiamų dalykų, pavyzdžiui – žymiai sumažėjo paauglių savižudybių.

„Paaugliai, išėję iš nesaugios aplinkos, sakykime, mokyklos, kur jie dažnai patiria patyčias, tai ši situacija turėjo įtakos geresnei padėčiai dėl savižudybių“, – kalbėjo Ž.Gudlevičienė.

E.Šidlauskas sutiko, jog nelikus muštynių, patyčių mokyklose, kai kurie vaikai iš tiesų pradėjo geriau mokytis. Vis dėlto, psichologo teigimu, pamatuoti, įvertinti ribojimų poveikį emocinei sveikatai padeda viena tendencija.

„Statistika rodo, kad priklausomybės nuo azartinių lošimų labai stipriai išaugo – suaugę žmonės lošia kazino, ir tos sumos drastiškai didėja. Su vaikais tas pats: jie žaidžia žaidimus, ne iš pinigų, kitokius, tačiau vis labiau įninka. Auga priklausomybės, ir tą galime pamatuoti“, – teigė psichologas.

Efektą dar pamatysime

Tuo metu Lietuvos Policijos departamento Viešųjų ryšių tarnybos vadovas Ramūnas Matonis, atsakydamas, ar lietuviai iš tiesų laikosi judėjimo tarp savivaldybių ribojimo reikalavimų, ar vis dėlto ieško būdų, kaip šį draudimą „apeiti“, teigė, jog policijos tikslas nėra sugauti kiekvieną bandantį pravažiuoti, o suvaldyti pagrindinę masę, pagrindinį judėjimą.

Anot jo, transporto priemonių judėjimo srautas pačiu piko metu buvo sumažėjęs daugiau negu 90 proc.

„Dabar sumažėjimas yra mažesnis, apie 70-80 proc., bet vis tiek tai rodo, kad žmonės juda mažiau, judėjimo yra mažiau“, – kalbėjo R.Matonis.

„Faktas tas, kad kontrolės yra šiek tiek mažiau, ir žmonės tuo naudojasi – judėjimas yra intensyvesnis, bet didžioji dalis sąmoningų žmonių laikosi, laukia. Suprantu, kad sunku, kenčia žmonės, bet, atrodo, visą laiką matome šviesą tunelio gale ir atrodo, kad ji vis artėja.

Tikėkimės, kad jau greitai tos kontrolės nebeliks ir žmonės galės laisvai judėti ir grįžti į įprastą ritmą“, – kalbėjo R.Matonis.

Visgi, pastarosiomis paromis fiksuojami naujų koronaviruso atvejų skaičiai kelia nerimą specialistams – jie gerokai didesni nei savaitės vidurkis.

Per paskutinę parą nustatyti 463 koronaviruso infekcijos atvejai, parą prieš – net 561.

Ekspertų tarybos narys, duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius „Lietuvos ryto“ televizijai sakė, jog kirpyklų atsidarymo, susidariusių eilių prie veiklą atnaujinusių parduotuvių efektą dar pamatysime, tačiau kalbos apie laisvinimus galimai prisidėjo prie padidėjusių užsikrėtimų skaičiaus.

„Kalbėjimas, kad reikia atlaisvinti, prasidėjo jau anksčiau – mano spėjimas toks, kad tai prisideda prie to, kad žmonės ne taip sąžiningai laikosi tų apribojimų. O kai to nedarai, nes apribojimai yra kontaktų mažinimui, tai kontaktų daugėja. O epidemijos lygis Lietuvoje dar pakankamai aukštas, tai epidemija grįžta“, – įspėjo V.Zemlys-Balevičius.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį teigė, kad nauji sprendimai dėl judėjimo tarp savivaldybių ir kaukių dėvėjimo lauke turėtų būti priimti trečiadienio Vyriausybės posėdyje.