Išsiskirs trimis žodžiais
Vertindamas pozicijos nuveiktus darbus per pirmąsias 100 dienų, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad ši valdančioji dauguma turėjo daugiau iššūkių negu įprastai turi naujai išrinkta valdžia.
„Po rinkimų kiekviena nauja valdančioji dauguma susiduria su dviem didžiuliais iššūkiais: formuoti Vyriausybę ir patvirtinti biudžetą (...) Tačiau po šių rinkimų, lapkričio – gruodžio mėnesiais šios valdančiosios daugumos laukė dar du iššūkiai. Perimti pandemijos valdymą – žinome, koks paveldas buvo (...).
O kadangi pandemijos valdymo specialistai reikalavo, kad žmonės stengtųsi dirbti nuotoliniu darbu, natūralu, kad ir Seimas privalėjo įtvirtinti savo darbą nuotoliniu būdu“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo E.Gentvilas.
Tuo metu Laisvės frakcijos seniūnė I.Pakarklytė laidos metu teigė, kad pirmieji žingsniai link partijos rinkiminių pažadų įgyvendinimo jau buvo žengti.
„Nedidelio narkotinių medžiagų kiekio dekriminalizacijos projektas užregistruotas ir pateiktas, sėkmingai praėjo pirmąją stadiją ir judės toliau. Rengiamas partnerystės projektas, sprendžiami asmenvardžių rašybos lotyniškais rašmenimis ir tautinių mažumų klausimai“, – kalbėjo I.Pakarklytė.
Savo ruožtu, Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas teigė, kad tiek Seimo nariai, tiek Lietuvos gyventojai šias naujojo Seimo pirmąsias 100 dienų prisimins trimis žodžiais: karantinas, pandemija ir COVID-19.
„Būtent pro tą prizmę visas darbas ir vyko. Nes biudžetas faktiškai buvo paruoštas valstiečių, didelių pakeitimų nebuvo daryta. Vienintelis dalykas – Vyriausybė pasiskolino dar vieną milijardą eurų, kad užtikrintų tam tikras išmokas, paramą verslui ir padidino deficitą“, – laidos metu kalbėjo A.Sysas.
A.Sysas taip pat atkreipė dėmesį į konservatoriaus Jurgio Razmos pateiktas statuto pataisas, kurios, anot socialdemokrato, ribotų opozicijos galias: „Tai neprisidėjo prie geresnio Seimo darbo.“
Savo ruožtu, E.Gentvilas teigė nemanantis, kad dabartinių valdančiųjų pozicija yra kovoti su opozicija: „Ne, tai buvo R.Karbauskio ir G.Kildišienės nuostata, kad dirbti trukdo opozicija ir žiniasklaida. Aš manau kitaip“.
Galios rodymas
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė naujienų portalui lrytas.lt teigė, jog Seimo darbo pradžia buvo įnoringa – anot jos, jautėsi ne tik opozicijos teisių ignoravimas, bet ir jų suvaržymai.
„Galbūt mūsų lūkesčiai (buvo didesni – aut.past.), nes girdėjome, ką kalba Seimo pirmininkė, mūsų frakcija buvo priėmusi sprendimą palaikyti, balsavome už ją ir už jos siūlomą naują politinę kultūrą, kur gerbiamos opozicijos teisės. Ir tokie pirmieji Seimo daugumos sprendimai mus pribloškė, nuvylė“, – sakė A.Norkienė.
„Pradžia buvo iš tiesų sudėtinga, pareikalavo mūsų frakcijos seniūno išėjimo iš Seimo, kad būtų sustabdytas „važiavimas“ per opoziciją. Galbūt susistygiuosime vėliau, bet žinant konservatorių patirtį, kaip skaldyti opoziciją, kad ji nebūtų stipri, ir kai mes pamatėme to formas – siūlomi postai mažosioms opozicinėms frakcijoms – tai viskas pavyko, opozicija tebėra susiskaldžiusi“, – įvertino Seimo narė.
Vis dėlto, valstiečių frakcijos seniūnė patikino, jog frakcijos tikslas – stipri opozicija, išlieka, ją bus bandoma burti ir telkti. „Kaip opozicija mes kalbamės tarpusavyje, matome, kad galime rasti bendrų sąlyčio taškų, ir tik susivieniję esame stiprūs. Bet tą žino ir valdantieji, dėl to jie irgi ieško visokių formų, kaip mus silpninti“, – kalbėjo A.Norkienė.
Anot Seimo narės, kol kas nesijautė, kad valdantieji norėtų bendradarbiauti.
„Suprantu, kaip apsvaigina ta žinia, kad „Esame pozicija, valdantieji, mes viską galime“. Bet ir per tą 100 dienų buvo situacijų, kada valdantieji suprato, kad nesitariant įstatymo nepriims“, – kalbėjo ji. Pasak politikės, vyksta tam tikras galios rodymas.
„Tačiau manau, kad apsigludinsime tuos kampus ir rasime bendrų sprendimų“, – teigė A.Norkienė.
Dvaro rūmų intrigos
Tuo metu vertindamas opozicijos galimybės susivienyti, E.Gentvilas pritarė anksčiau darbiečio Andriaus Mazuronio išsakytoms mintims, jog LVŽS pirmininkas R.Karbauskis daro viską, kas įmanoma, kad jokio susitarimo tarp opozicinių frakcijų nebūtų.
„Nedaugžodžiaudamas pacituosiu darbiečio Andriaus Mazuronio vienoje laidoje pasakytą frazę apie R.Karbauskį: „Ateina į namus, išspardo baldus, drasko paveikslus, prispjaudo ir sako: „O dabar tarkimės“. Tai kažkas panašaus ir vyksta – iškeikė ir šiandien visus, bet mušasi į krūtinę, kad nori susitarti dėl bendros opozicijos ir opozicijos lyderio.
S.Skvernelis siūlė ieškoti galimybės sudaryti bendrą opozicijos šešėlinį kabinetą, R.Karbauskis pasirinko sudaryti šešėlinį kabinetą nekalbant su kitomis frakcijomis. Nepaisant to, prisiekinėja, kad jis nori bendros opozicijos veiklos ir galvoja, kad daug kas tuo patikės“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Savo ruožtu valstiečių frakcijos seniūnė A.Norkienė teigė gerbianti A.Mazuronio nuomonę, nors ji ir nesutampa su jos pačios.
„Mūsų frakcijos tikslas yra vienyti, telkti opoziciją – tame matome prasmę atstovaujant rinkėjams“, – teigė politikė. Anot jos, konstruktyvi opozicija, alternatyva pozicijai yra sveikintinas dalykas bet kuriame parlamente.
„Nemanau, kad kažkuris vienas žmogus yra tam kliuvinys, be to, R.Karbauskio net nėra Seime, – kalbėjo A.Norkienė. – Frakcijos veikia Seime, ir mūsų frakcija nori rasti bendradarbiavimo formas“.
Tuo metu A.Sysas teigė, kad Karbauskio pasitraukimas pasitarnavo Seimo darbui, be to, suteikė teigiamą poslinkį patiems valstiečiams – anot jo, dabar frakcijoje mažiau aistrų.
Vertindama opoziciją, Laisvės frakcijos seniūnė teigė pastebinti, kad opozicija šiuo metu fragmentuota tiek dėl vertybinių skirtumų, tiek dėl lyderystės. „Kaip valdančiajai daugumai tai, ko gero, ir padeda, kita vertus, stiprios opozicijos turėjimas demokratinei valstybei yra geras dalykas“, – kalbėjo I.Pakarklytė.
„Dabar (diskusijos – aut. past.) ne apie turinį, vyksta dvaro rūmų intrigos ir žaidimai. Stipri opozicija, stiprios partijos su aiškiomis vertybėmis – geras dalykas. Kad ir konkurencine prasme sunkiau tokioje sistemoje veikti, bet valstybei, man atrodo, yra tikrai geriau turėti ir tvirtą daugumą, ir aiškią bei struktūruotą opoziciją“, – kalbėjo I.Pakarklytė.
Nedirba savo darbo
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis laidos metu pastebėjo, kad R.Karbauskis, net nebūdamas Seimo nariu, išlieka vienu iš pagrindinių opozicijos veikėju, įvairiais klausimais pasisakančiu viešojoje erdvėje, tokiu būdu tarsi artikuoliuodamas opozicijos nuotaikas.
„Seimo narių yra pakankamai daug, bet viešojoje erdvėje jų mes nelabai matome – kitaip sakant, jie nelabai dirba savo darbą, aiškindami rinkėjams ir reaguodami į įvykius. Aišku, jie dalyvauja posėdžiuose, bet platesnio, visuomeninio dalyvavimo nelabai jaučiasi.
Kai kurie mūsų kolegos iš politikos mokslų ar kitų disciplinų dažnai yra kur kas aktyvesni artikuliuodami vienos ar kitos politinės jėgos poziciją negu patys žmonės, kurie už tai gauna algą ir iš to gyvena, tai yra profesionalūs politikai. Tai nėra normali situacija“, – įvertino Š.Liekis.
Plačiau apie tai, kaip politologai įvertino 100 pirmųjų Seimo dienų, skaitykite čia.
