Projektas pasirinktoje mokykloje vykdomas Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva. Prieš kelias savaites sostinės savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis pristatė Lietuvoje dar netaikytą COVID-19 testavimo būdą, kai kaupiniais yra tiriamas visas šeimos ūkis.
Pasak jo, toks testavimo būdas pasaulyje nėra naujiena, tačiau tai yra puikus būdas greičiau grąžinti vaikus į mokyklas.
„Tas testavimas kaupiniais vyksta labai panašiai, kaip ir mūsų įprastai matomas testavimas. Tik pagaliukas nekišamas iki nosiaryklės, juo vilgoma tik nosies ertmė. Atlikus tokį testą ir sudėjus visus pagaliukus į vieną mėgintuvėlį, atliekamas viso namų ūkio ištyrimas“, – aiškino P.Poderskis.
Pavyko tik iš antro karto
Vis tik tą kartą eksperimentas nepavyko, nes plano nespėjo patvirtinti Vyriausybė. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje kunigaikščio Gedimino progimnazijai galutinai leista atnaujinti kontaktinį ugdymą, užtikrinant, kad per savaitę bus kruopščiai atlikti šeimos ūkių tyrimai.
Pilotinį projektą Vyriausybės pasitarime palankiai įvertino ir premjerė I.Šimonytė.
„Atrodo, kad turime preliminarius rezultatus, kad jis veikia ir duoda tokius rezultatus, kokius duotų, jei žmones testuotumėme atskirai. Čia pats mėginio paėmimo klausimas yra svarbus, kas mokykloms leistų šitą projektą daug plačiau naudoti, kadangi ne nosiaryklės, o nosies ertmės tepinėlis, tad galbūt žmonėms, kurie žiūri į tą procedūrą kaip labai nemalonią, būtų daug paprasčiau joje dalyvauti“, – sakė premjerė.
P.Poderskis tąkart pridūrė, kad proceso eigoje tokių pilotinių mokyklų gali atsirasti daugiau.
Kaip penktadienio rytą išplatintame pranešime rašė Vilniaus miesto savivaldybė, jau ketvirtadienį kaupinių būdu pradėti testuoti mokytojų šeimų ūkiai, o nuo penktadienio pradedamas mokinių šeimų ūkių testavimas. Savivaldybė patvirtino, kad per savaitgalį bus ištestuoti 630-ies mokinių šeimų ūkiai.
„Paaiškėjus, kad kaupinys yra neigiamas, vaikas jau nuo pirmadienio galės eiti į mokyklą. Jei visgi kaupinys būtų teigiamas, tokiu atveju būtų atliekamas PGR testas, ir, nustačius, kad bent vienam iš šeimos ūkio narių yra COVID-19, vaikas liktų namuose, izoliuotųsi 14 d. bei mokytųsi nuotoliniu būdu“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad testavimas bus vykdomas kiekvieną savaitę, o mokykloje bus užtikrintas maksimalus saugumas – klasės tarpusavyje nesimaišys, bus laikomasi atstumo ir higienos reikalavimų.
„Po mažiau nei savaitės, vasario 26 d., jau mokykloje bus atliekamas pakartotinis mokinių ir mokytojų testavimas. Toks testavimas bus vykdomas kiekvieną savaitę. Šįkart testavime mokinių tėvai ir mokytojų šeimų ūkiai nebedalyvaus – kaupiniai bus imami iš mokinių ir mokytojų sudarytų grupių.
Nenustačius COVID-19 atvejų, pamokos vyks toliau, kaip numatyta, tačiau, jei testavimo metu kažkuriame iš kaupinių bus nustatytas bent vienas atvejis, bus atliekamas PGR testas, ir teigiamo COVID-19 rezultato atveju izoliuotis teks visai klasei, o pamokos jai bus vykdomos nuotoliniu būdu“, – rašė savivaldybė.
Mokykla pasiruošusi
Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos vadovas Rimantas Remeika naujienų portalui lrytas.lt pasakojo, kad procesas vyksta sklandžiai. Jis patvirtino ir tai, kad tie mokiniai, kurių tėvai nesutiko jų leisti į mokyklą, galės toliau mokytis nuotoliniu būdu.
„Mokymą užtikrinsime taip, kaip ir anksčiau. Nuotolinis ugdymas bus vykdymas pagal mūsų mokykloje patvirtintas nuostatas“, – sakė R.Remeika.
Progimnazijos vadovas kiek anksčiau šią savaitę skelbė, kad mokykla ieško naujų specialistų, kurie kartu padėtų ir sklandžiau vykdyti kontaktinį ugdymą.
„Ieškojome psichologo, socialinio darbuotojo, specialiojo pedagogo, logopedo – tų darbuotojų, kurie dirbtų su pagalba mokiniui, nes mums reikės ir tikrinti, tad trūksta tokių žmonių“, – sakė mokyklos vadovas.
R.Remeika portalui lrytas.lt sakė, kad skiepytis kol kas atsisakė tik trijų pradinių klasių mokytojai, o šiuo metu iš viso pasiskiepijo 84 žmonės, tiesiogiai susiję su pradinio ugdymo organizavimu.
Direktorius tikino, kad mokykla kontaktiniui ugdymui pasiruošusi, tačiau neatmeta, kad nesklandumų kilti gali. Jis pripažino ir tai, kad dar kartą tokiam eksperimentui nesiryžtų.
„Jeigu dar kartą reikėtų tai daryti – nebesutikčiau, nes visus procesus reikia aprašinėti, kurti ir bandyti. Daugybė nesklandumų su programavimu, su sąrašais, su numeriais... Bet jei visus procesus praeisime ir sureglamentuosime, kitiems jau bus paprasta“, – sakė R.Remeika.
