Kol susiskaldžiusi opozicija valdantiesiems stipriau „įkasti“ negali, politologai pabrėžia, kad tokios sąlyginės ramybės laikotarpis ilgai nesitęs.
Laukia konfliktų laikotarpis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Šarūno Liekio teigimu, šiuo metu tiek viešojoje erdvėje, tiek vertinant Seimo darbą, sukasi vienintelė tema – koronavirusas ir pandemijos suvaldymas. Anot jo, ramiu, be ryškesnių skandalų įvardijamas pirmųjų 100 Seimo dienų laikotarpis ilgai nesitęs, ir jau pavasarį galima tikėtis aštrių konfliktų.
Pasak politologo, švietimo, sveikatos apsaugos problemos išryškės vėliau ir pirmiausiai bus susijusios su partinės kovos procesais: „Tie procesai, matyt, bus ilgalaikiai, ir už pusės metų, artėjant rinkimų bangai, matysime pilną įkarštį – ir problemų, ir diskusijų, ir debatų, ir protestų bei piketų“.
„Dabar viskas susiję su COVID-19: visos problemos, apie kurias mes šnekame, vienaip ar kitaip susijusios su COVID-19. Koronavirusas yra centrinė tema, kurią aptarinėjame, bet jis išryškina ir ideologines takoskyras, ypatingai dėl viešojo sektoriaus, požiūrio į valstybę.
Tai, apie ką debatavome ir aptarinėjome artėjant 2020 metų rinkimams, vėl taps aktualu jau labai greitai, artėjant pavasariui. Kai pradės mažėti problemų dėl COVID-19, į paviršių pradės lysti visos kitos problemos. Tai yra demokratijos cikliškumas“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė politologas.
Anot jo, viešojoje erdvėje keliami klausimai, jog nėra pandemijos valdymo plano, lėti vakcinacijos tempai, verslo nepasitenkinimas ir nelygios jų veikimo sąlygos, jų nuostolių kompensavimo greitis, nepasitenkinimas dėl karantino formos yra valdančiosios koalicijos atsakomybė.
Ar susivienys opozicija?
Pasak Š.Liekio, rimtesniam konfliktui tarp pozicijos ir opozicijos nėra būtinas opozicijos susivienijimas: „Kiekvienas iš savo bokšto gali kritikuoti, dėl matomumo“. Kol kas bendrai veikiančios opozicijos Š.Liekis teigia nematantis.
Tuo metu vertindamas darbiečio Andriaus Mazuronio žodžius, jog dėl opozicinių frakcijų negebėjimo susitarti kaltas R.Karbauskis, profesorius aiškino, kad asmenybiniai dalykai politikoje visada svarbu.
„Kitas dalykas – politikai irgi turi atmintį. Kaip tie patys valstiečiai elgėsi su socialdemokratais buvusios kadencijos pradžioje socialdemokratai irgi atsimena. Čia yra ilgalaikės istorijos, ilgalaikiai asmeniškumai“, – svarstė politologas.
Visgi, anot profesoriaus, tai, ką matėme Seime pirmąsias 100 dienų, ir būsimas Seimo darbas turėtų gerokai skirtis: opoziciją bus bandoma konsoliduoti, mažinti fragmentaciją. Vienos frakcijos, pavyzdžiui – mišri, gali didėti, tuo metu valdančioji koalicija, dėl ideologinių skirtumų ir kompetencijos aspektų, gali skilti.
„Tai patirti gali visos pusės, bet tai yra normalus procesas. Tai – iššūkis tiek opozicijai, tiek pozicijai, o ir didžiulis iššūkis bei atsakomybė premjerei, kaip esančius pozicijoje galiausiai suvaldyti, kada yra didžiulė įvairovė, kada vienas per kitą šneka, vienas per kitą bando sau užsidirbti taškus, būti labiau matomi“, – vertino Š.Liekis.
Atsikratė toksiško veiksnio
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius 100 naujojo Seimo dienų įvertino teigiamai: anot jo, prie dabartinės valdančiosios daugumos naujų koronaviruso atvejų skaičius iš beveik 4 tūkst. krito iki 400-500 per parą. Politologo teigimu, tai yra svarbiausias rezultatas.
Anot jo, lyginant su praėjusiu, naujasis Seimas atrodo pozityviau dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
„Pirma – Seimui pavyko atsikratyti Ramūno Karbauskio kaip pagrindinio toksiško veiksnio, kuris labai nuodijo Seimo darbą ir atmosferą. R.Karbauskio agresyvi, neapykantą kurstanti politika ir melai, demagogija griovė ir menkino politinę kultūrą Seime. Kai jis pasitraukė, bendra atmosfera labai pagerėjo.
Antras veiksnys yra pati Viktorija Čmilytė-Nielsen: ji, kaip Seimo pirmininkė, atrodo žymiai geriau negu eilė prieš tai buvusių Seimo pirmininkų. Ji skamba dalykiškai, diplomatiškai, ieško sutarimo, yra taikanti, o ne skaldanti figūra. To užtenka, kad Seimas dabar atrodo iš esmės geriau nei prieš rinkimus“, – lrytas.lt kalbėjo V.Valentinavičius.
Tuo metu daug opozicijos narių pasipiktinimo sulaukusį V.Čmilytės-Nielsen Seimo vicepirmininkų skyrimą V.Valentinavičius taip pat įvertino teigiamai: „To rezultatas – R.Karbauskio pasitraukimas iš Seimo, kuris labai teigiamai paveikė atmosferą Seime.“
„Jis, aišku, ir per atstumą sugeba nuodyti ir neleisti opozicijai susivienyti“, – pridūrė jis.
Politologo manymu, R.Karbauskis skaičiuoja, jog valstiečiai turi pakankamai vietų Seime, o jų rezultatas rinkimuose buvo pakankamai neblogas, kad galėtų į kitus rinkimus ateiti kaip vienintelė stipri kairioji jėga.
„Atitinkamai, jo strategija yra murkdyti ir skandinti veikėjus kairiajame politikos spektro sparne. (...) Ir iki rinkimų valstiečių strategija buvo atiminėti balsus iš G.Palucko socialdemokratų. (...) O jeigu jau vienytis, tai tik paklusnumo valstiečiams principu“, – svarstė V.Valentinavičius.
Politologo teigimu, sėkmingi pandemijos valdymo rezultatai išprovokavo pirmąjį valdančiųjų vienybės išbandymą – iškyla įvairių verslų globėjai ir pasigirsta balsai, raginantys mažinti karantino ribojimus.
Tuo metu vertindamas opozicijos darbą V.Valentinavičius teigė, kad pirmus mėnesius opozicijoje apibrėžia pralaimėjimo rinkimuose faktas, todėl pasimetimas ir blaškymasis yra neišvengiami.
„Dabar partijos jau pradeda galvoti, ką daryti toliau. Pagrindinė problema – kad valstiečiai, R.Karbauskio iniciatyva, bando užimti dominuojančią poziciją kairėje politinėje spektro pusėje ir monopolizuoti kairįjį rinkėją – jie atitinkamai ir elgiasi.
Tuo metu socialdemokratams reikia galvoti, kaip atgauti vienos iš stipriausių – kartu su Tėvynės Sąjunga – statusą. Todėl jie negali pasirašyti ir savanoriškai pasiduoti valstiečių dominavimui. Tai būtų politinė savižudybė, tai būtų pripažinimas, kad atsigauti socialdemokratai neturi galimybių.
Įsivaizduoju, kad šiuo metu pagrindinės opozicijos partijos – socialdemokratai ir valstiečiai, kiekvienas atskirai bando konsoliduoti savo partijos poziciją. O visi kiti politiniai likučiai ir liekanos, kaip Darbo partija, mišrios frakcijos, kaip visada žiūri, kas bus, ir kaip prisišlieti prie stipresnių“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Gelbėja trapią daugumą
Kitaip Seimo darbo pradžią įvertino MRU politologė Rima Urbonaitė – anot jos, pirmasis Seimo darbo etapas, kada buvo skiriami Seimo pirmininkės pavaduotojai ir komitetų pirmininkai nebuvo nei sklandus, nei politiškai apgalvotas.
„Man užstrigo Seimo darbo pradžia, kaip buvo formuojama Seimo pirmininko pavaduotojų komanda – tai buvo bandymas, vadinkime buitiškai, valstiečius „pastatyti į vietą“. Tų nesklandumų būta nemažai, kai kuriais atvejais valdantieji net šiek tiek persistengė. Matome, kad didžiausia opozicinė frakcija likdavo už borto arba būdavo bandoma ją palikti už borto“, – lrytas.lt sakė politologė.
Politologės teigimu, per pirmąsias 100 dienų pagrindinis Seimo uždavinys buvo biudžeto tvirtinimas bei papildomų sprendimų dėl pandemijos valdymo priėmimas.
„Dar buvo keli paskyrimai – atkreipčiau dėmesį į dviejų Konstitucinio teismo teisėjų paskyrimus, kurie irgi buvo užvėluoti. Seimas buvo lyg ir linkęs apskritai nukelti šį procesą, bet susiprotėjo, kad ir taip tai yra nesuvokiamai uždelsta, ir reikia pradėti daryti darbus, kuriuos Seimas turi daryti“, – kalbėjo politologė.
Tuo metu opozicija, R.Urbonaitės teigimu, labai stipriai gelbėja trapią valdančiąją daugumą.
„Nekonsoliduota, susiskaldžiusi opozicija ir net, sakyčiau, ne visai viduje sutarianti valstiečių frakcija, turinti ir šešėlinį frakcijos vadovą, manau, yra tik paranku valdantiesiems. (...) Didžiausia opozicijos problema yra susiskaldymas, nesugebėjimas rasti bendrų vardiklių, net nesugebėjimas išsirinkti opozicijos lyderio.
Manau, kad valdantieji žiūri į tai su ramia šypsena, kad „Mums pasisekė“, nes tokia opozicija negali stipriai įkasti. Jei opozicija būtų konsoliduota, galėtų sukelti valdantiesiems nemažai nerimo. Dabar opozicija yra ne tokia efektyvi, kokia galėtų būti, nes tam reikia koordinuoto veikimo, kurio arba nenorima, arba nesugeba suorganizuoti“, – įvertino politologė.
