Tuo tarpu neapsisprendusių žmonių dalis siekia 16 proc., 10 proc. respondentų sako, kad greičiausiai nesiskiepys, o dar tiek pat yra tvirtai apsisprendę nedalyvauti vakcinacijos procese.
Sveikatos apsaugos viceministrės Živilės Simonaitytės teigimu, vakcina yra vienas svarbiausių ginklų, siekiant įveikti pandemiją, kuris mums padės greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.
„Vakcinos yra mūsų kelias į keliones, šeimos susibūrimus, apsikabinimus, susitikimus, bendravimą, sportavimą ir į visą laisvę, kuria mėgavomės ir buvome taip pripratę. Tik bendras visuomenės susitelkimas vakcinuotis gali mums padėti grįžti prie įprastų gyvenimo realijų.
Bet suprantame, kad žmonėms kyla įvairių baimių ir turime juos patikinti dėl vakcinos saugumo, nuraminti, kad tam tikri šalutiniai poveikiai, jei jie ir atsiranda, yra normalu“, – kalbėjo viceministrė.
Anot jos, apklausos rezultatai džiugina, o kartu ir padeda suprasti, kas žmonėms kelia daugiausiai nerimo ir į kokius pagrindinius klausimus jiems dar reikia atsakyti.
Skiepytis daugiau nori vyrai, nei moterys
Tyrimo duomenimis, tarp tvirtai apsisprendusių skiepytis – daugiau vyrų ir aukštą išsilavinimą turinčių respondentų.
Tarp tų, kurie neturi tokios tvirtos nuomonės, bet sako greičiausiai dalyvausiantys vakcinacijos procese – daugiau vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojai.
Dar neapsisprendusių asmenų didžiausią dalį sudaro 18-25 metų jaunimas, greičiausiai nesiskiepysiančių – žemesnį išsilavinimą turintys ir mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės. Tarp tų, kurie tvirtina tikrai nesiskiepysiantis – daugiau moterų.
Kas lemia žmonių norą ar nenorą skiepytis
Tyrimą atlikusios kompanijos „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas pasakojo, kad žmonių norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo virusu.
„Kiti tiesiog tiesiai šviesiai sako – noriu normalaus gyvenimo, nebenoriu karantino ir panašiai“, – aiškino tyrimą atlikusios kompanijos vadovas.
Nelinkę vakcinuotis apklausos dalyviai nurodė, kad nenori skiepytis, nes bijo būti „bandomuoju triušiu“ (26 proc.), „nepasitiki vakcina“ (18 proc.), „nerimauja dėl šalutinio poveikio, kuris gali pasireikšti po vakcinos (16 proc.).
Rezultatai taip pat atskleidė, kad didžiausią įtaką gyventojų nuostatoms dėl vakcinų nuo COVID-19 turi viešumoje pasisakančių šios srities mokslininkų ar ekspertų komentarai – tai nurodė 62 proc. respondentų.
47 proc. apklaustųjų įtaką daro viešumoje pasisakantys gydytojai, o 33 proc. gyventojų svarbiausios tik jų asmeninės žinios.
„Labai svarbu pažymėti, kad jeigu linkusieji skiepytis labiau pasitiki oficialia informacija, labiau transliuojama per oficialius kanalus, tai kuo polinkis skiepytis yra mažesnis, tuo mažesnis pasitikėjimas yra socialiniais tinklais“, – akcentavo I.Zokas.
Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti žmonių nuostatas apie vakciną nuo koronaviruso ir apie patį virusą. Įsitikinimas, kad vakcina yra gera, bet trumpas jos išbandymo laikas, kelia nuogąstavimų 60 proc. apklaustųjų.
Tuo tarpu 44 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, kad ja būtų galima skiepyti žmones.
Tarp populiarių atsakymų – ir nuomonės, kad būtų geriau, jog susiformuotų bandos imunitetas, kad už vakcinacijos procesų stovi didžiosios farmacijos įmonės, skiepas veikia tik tris mėnesius, o po to reikės iš naujo skiepytis, nepasitikėjimas valdžia ir pan.
Ar tiki sąmokslo teorijomis?
Anot tyrimą atlikusios kompanijos vadovo, Lietuvoje vadinamosios sąmokslo teorijos nėra labai populiarios, tačiau neretai priklauso, kokioje žmonių grupėje jos yra skleidžiamos.
„Mažiausiai pritariama teiginiui, kad COVID-19 liga yra iš viso išgalvota ir skiepai dėl to yra nereikalingi. Arba, kad vakcina yra didelio eksperimanto dalis, kada žmonės bus sučipuoti ir pan. Bet vėlgi, mes turime skirtingas visuomenės grupes.
Bendrai visuomenėje to tikėjimo sąmokslo teorijomis nėra daug, bet tam tikrose visuomenės grupėse nusėda vienos ar kitos nuostatos ir ten jos randa palankesnę dirvą bujoti“, – tvirtino I.Zokas.
Jis apibendrino, kad lietuviai Europos Sąjungos kontekste atrodo gana gerai ir jų nusiteikimas skiepytis labiau panašus į Vakarų Europos šalis, kur žmonės labiau pasitiki mokslu. Tačiau bendrai Rytų Europoje daugiau vyrauja atsargumas ir noras palaukti.
Bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 25–vasario 7 dienomis apklausė 1015 respondentų iš visos Lietuvos, kuriems buvo nuo 18 iki 75-erių. Statistinė apklausos paklaida siekia iki 3,1 procento.
