Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė.
Kaip rašoma prokuratūros pranešime, ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2019 metų pavasarį, lankydamasis krepšinio klubo prezidento biure Vilniuje, Panevėžio miesto meras R. M. Račkauskas galimai paprašė šio vilniečio verslininko paslaugos – padengti jo vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto skolą, likusią po rinkimų į savivaldybių tarybas ir merų postus – 3 tūkst. eurų.
Įtariama, kad už tai R. M. Račkauskas pažadėjo, jog kelios Panevėžio miesto savivaldybės valdomos įmonės suteiks vilniečio vadovaujamam krepšinio klubui papildomą finansinę paramą be jau skiriamos iš miesto biudžeto.
Panevėžio miesto meras taip pat kaltinamas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R. M. Račkauskas galimai pasinaudojo savo, kaip mero, įtaka, kad į Panevėžio miesto verslo tarybą, kurios steigėjas yra Panevėžio miesto savivaldybė, būtų įtrauktas jį palaikantis panevėžietis verslininkas. Kad tai būtų galima padaryti, netgi buvo pakeisti minėtos tarybos nuostatai ir iš verslininkus vienijančios organizacijos į ją deleguoti ne trys, kaip iki tol, bet keturi nariai (tarp jų – ir minėtas panevėžietis).
Minėtas verslininkas priklauso R. M. Račkausko vadovaujamam visuomeniniam rinkimų komitetui, kuriam, po mero, skyrė didžiausią finansinę paramą. Netrukus po to, kai šis asmuo buvo įtrauktas į Panevėžio miesto verslo tarybą, jo šeimos valdomoje kavinėje buvo surengta mero gimtadienio šventė.
Tos pačios šeimos kavinėje miesto meras su bendraminčiais rinkosi ir 2019 metų pavasarį, laukdami savivaldos rinkimų rezultatų. Tyrimo duomenimis, patalpos ir maistas per šiuos vakarėlius mero svečiams buvo suteikiami itin simbolinėmis kainomis.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusios prokurorės D. Markauskienės, būdamas Panevėžio miesto savivaldybės meru, R. M. Račkauskas tokiais savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, iškreipė įstatymuose bei juos įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytus teisės principus bei normas, pakirto pasitikėjimą Panevėžio miesto savivaldybe, Panevėžio miesto verslo taryba, sumenkino pastarųjų prestižą ir reputaciją.
„Šiais veiksmais kaltinamasis sukūrė savivalės, įstatymų nepaisymo, tarnybos naudojimo ir teisės aktų priėmimo ne tarnybos, bet kitų asmenų interesus tenkinančią sistemą, iš esmės prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui,“ – rašoma kaltinamajame akte.
Baudžiamasis kodeksas už prekybą poveikiu numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų. Už piktnaudžiavimą tarnyba siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje Panevėžio miesto meras ir jo patarėja kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba.
Viešai pateikė savo versiją
„Istorijos būna įvairios – linksmos, liūdnos, įdomios, nuobodžios, ilgos arba trumpos. Štai jau kelis pastaruosius metus ir aš gyvenu, įpainiotas į itin keistą ir kuriozišką istoriją, net ne istoriją, o patį tikriausią STT ir prokuratūros suregztą voratinklį. Istoriją, kurios priskirti vienai iš čia išvardintų vis dar nesiimu ir kurios pabaigos kuo toliau, tuo labiau nematyti. Kaip ir to voratinklio gelmėse lindinčio voro, tikrojo tinklo šeimininko...
Prieš beveik tris metus netikėtai, lyg perkūnas iš giedro dangaus, ankstų rytą prie namų slenksčio išdygsta STT agentai. Krata, nesuvokiami įtarimai, nesibaigiantys nušalinimai, keistai vykdomas ikiteisminis tyrimas, akivaizdžiai tempiant iki savivaldos rinkimų. Iki pastarųjų likus nedaug laiko, atskiriamas vienas epizodas, karštligiškai, „buldozeriu“ iki rinkimų stumiant jį į teismą. Iki nepavyksta, atiduodama po. Atiduodama su trenksmu, su spaudos konferencija, uoliai ir metodiškai trimituojant, apie „didelės apimties“ ir nenusakomo baisumo korupcinę bylą. Po metų didžioji šios nenusakomo baisumo bylos dalis (kalbant konkrečiau, apie tris ketvirtadalius) subliūkšta ir visa ši „didelės apimties“ tyrimo makulatūra keliauja ten, kur jai ir vieta – į šiukšlių konteinerį.
Matyt, voratinklio šeimininkams ta likusi teisme nagrinėjama bylos dalis patiems neatrodo labai „perspektyvi“. Ko gero, negrabiai baltais siūlais sudurstytos siūlės patiems bado akis. Ką gi, galima pakartoti! Juk galim! Kas uždraus!? Taigi, praėjusių metų pradžioje, vėl kratos, nauji įtarimai, nušalinimai... Vėl viskas iš naujo. Tiesa, šį kartą teismas sustabdo prokuratūros pamėgtą žaidimą nušalinimų karusele, pavesdamas kompensuoti dėl to patirtus nuostolius (žinoma, ne iš kaltininkų prokurorų kišenės, o iš valstybės, t.y. – mūsų pačių).
Naujai pradėti tyrimai dėl kažkokių tortų ar sumuštinių, dėl kažkokio niekada neprašyto ir niekada negauto „kyšio“, neva už paramą krepšinio klubui „Lietkabelis“ nuo pat pradžių atrodė, kaip totalus absurdas, kliedesiai, kurie vieną dieną baigsis. Baigsis panašiai, kaip ir tas „didelės apimties“ burbulas su į šiukšlyną nukeliavusiais nenusakomo baisumo įtarimais. Pasirodo ne! THE SHOW MUST GO ON! Tortai ir sumuštiniai keliauja į teismą! Juoktis ar verkti? Nežinau. Kažko nebejuokinga...
Žinote, yra visą šį absurdo šou jungiančios gijos. Ta pati STT tyrėja. Ta pati prokurorė. Ar jos tik uolios scenarijaus vykdytojos, ar ir pačios užsiima jo rašymu – kol kas galima tik spėti, tačiau,anksčiau ar vėliau visa tai neišvengiamai paaiškės. Bet, kol kas, praėjus daugiau nei dviems metams, toliau sukuosi šitame užburtame rate. Jau pabodo vėl ir vėl aiškinti, kad nesu tuo, kuo nesu. Juolab, kad tie keli pastarieji metai vis labiau panašėja ne į teisingumo siekimą, o į politinį užsakymą ar institucinę vendetą, o gal ir tą, ir tą. Akivaizdus siekis kompromituoti mane kaip politiką ir sulaužyti kaip žmogų persekiojant, įtarinėjant ir kaltinant. Bauginant mūsų komandą, savivaldybės administracijos darbuotojus, o neišvengiamai ir visų jų šeimas.
Turime tikėti teisingumu savo valstybėje. Visgi tai sekasi vis sunkiau. Vargu ar jį jaučia ir jaučiasi saugūs ir kiti šiuose tyrimuose po STT tampomi žmonės. Tampomi vien už tai, kad dirba savo darbą, bet nesutinka bendrininkauti, bandant „prisiūti“ idiotiškus kaltinimus. Apie totalaus pasiklausymo, filmavimo, įrašinėjimo, netgi, atkreipkime dėmesį, sankcijų veikti neprisistačiusiems agentams mastus iš tiesų sunku patikėti, kol nesusipažįsti su tyrimų medžiaga. Ir tada pasidaro tikrai kraupu.
Todėl kreipėmės su prašymu nušalinti tyrėją ir prokurorę. Deja, bergždžiai. Nežiūrint to, vis dar norisi tikėti, kad šis absurdiškas persekiojimas pagaliau bus baigtas. O šiandien lieku su klausimais. Kada į tokius tyrėjų ir prokurorų veiksmus atkreips dėmesį jų vadovai? Kada sureaguos STT ir prokuratūros galvos Vilniuje? Nors panašu, kad naujajai Generalinei prokurorei teks vertinti savo darbą... Ir pagaliau, ar kada nors turės drąsos visa tai pamatyti aukščiausi šalies vadovai?
Taigi, istorija be pabaigos tęsiasi. Kaip seksis, pranešiu“, – savo poziciją feisbuke išdėstė R. M. Račkauskas.
