„Arkliai nekeičiami brastoje, ir dar viduryje upės“, – Lietuvai tik pradėjus kovą su koronavirusu praėjusių metų pavasarį tuometį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą nuo kritikų gynė prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau nei jis, nei šaulio uniformą apsivilkęs ir kovai su koronavirusu ėmęs vadovauti A.Veryga nežinojo, kad iki upės vidurio – dar toli.
Po pusmečio užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius ėmė nevaldomai augti, o neseniai paaiškėjo, jog valstybės institucijoms net suskaičiuoti pandemijos aukas buvo per sunkus uždavinys.
Mįslė dėl mirusiųjų
Prieš pat Naujuosius metus pradėjus skaitmeninti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenis, paaiškėjo, jog į apskaitą neįtrauktos 804 mirtys.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys NVSC vadovo Roberto Petraičio paprašė raštu pateikti paaiškinimus, o gautus atsakymus pavedė įvertinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ekspertams.
Sulaukęs ekspertų išvadų ministras pasiūlė R.Petraičiui trauktis iš einamų pareigų savo noru, tačiau jis nesutiko.
Tuomet ministerija nusprendė pradėti patikrinimą dėl galimai NVSC vadovo padarytų pažeidimų.
Mato skirtingus skaičius
Trauktis iš pareigų nesutinkantis R.Petraitis tvirtino pats visus metus kėlęs klausimus dėl informacinių sistemų, o šiuo metu skelbiama statistika jam kelianti įtarimų.
„Jau dabar pastebime, kad nesutampa mūsų ir Statistikos departamento duomenys, nors juos imame iš vienos sistemos. Šiandien matėme per 600 koronaviruso atvejų, vakar jų buvo per 500“, – praėjusią savaitę dar aiškino atleidžiamas NVSC direktorius.
Jo minėtomis dienomis Statistikos departamentas skelbė apie 487 ir 468 naujus koronaviruso atvejus.
„Kyla abejonių, ar čia specialiai daroma tam, kad koronaviruso atvejų skaičius būtų dirbtinai sumažintas ir atlaisvintas karantinas, o po to vėl ieškoma kaltų“, – kalbėjo atleidžiamas NVSC direktorius.
Nesutinka su įvertinimu
Sprendimą atleisti R.Petraitį iš pareigų sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys priėmė praėjusį penktadienį, kai paaiškėjo, jog NVSC vadovo veikla įvertinta neigiamai.
Su tuo nesutinkantis R.Petraitis žada pasinaudoti galimybe prašyti Vertinimo komisijos jo tarnybinę veiklą įvertinti dar kartą. Pateikti prašymą šiai komisijai R.Petraitis turi per penkias dienas.
R.Petraitis teigė iš sveikatos apsaugos ministro A.Dulkio neišgirdęs konkrečių jo veiklos vertinimų, o jo atleidimą laiko jau seniai priimtu politiniu sprendimu.
Vadovas buvo nematomas
Kritikos strėlės į NVSC ir jo vadovą ėmė skrieti dar praėjusių metų pabaigoje. Ne kartą viešai svarstyta, kad NVSC epidemiologinius tyrimus atlieka pavėluotai – bando atsekti kontaktus, kai to daryti jau nebėra prasmės.
Netrūko ir kuriozinių situacijų – ne kartą NVSC specialistai su izoliuotis turinčiais žmonėmis susisiekdavo jiems jau įpusėjus arba baigus saviizoliaciją.
R.Petraitis tai bandė pateisinti ne tiktai dideliu specialistų darbo krūviu. Jis pareiškė, jog NVSC specialistams priekaištaujama vien dėl to, kad jie per daug matomi viešojoje erdvėje.
Pats NVSC vadovas tokių priekaištų sulaukti negalėjo – apie pusę metų nuo pandemijos pradžios viešojoje erdvėje jis buvo visiškai nematomas.
R.Petraitis aiškino, jog toks buvęs komunikacijos planas: per spaudos konferencijas naujausius duomenis pateikdavo epidemiologai, o politinę informaciją – tuometis ministras A.Veryga.
„Nelabai aišku, ką ten būtų turėjęs veikti dar vienas žmogus“, – teisinosi R.Petraitis.
Kilus triukšmui dėl NVSC veiklos iš pareigų pasitraukė direktoriaus pavaduotojas Giedrius Nariūnas.
NVSC vadovas tuomet „Lietuvos rytui“ tikino, jog toks jo pavaduotojo sprendimas nesusijęs su įstaigoje susidariusia situacija: „Jis matė daugiau veiklos galimybių ne valstybės tarnyboje.“
Verčia jau antras ministras
NVSC vadovo kėdę politikai judina jau kelis mėnesius, dar seniau klibinama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus Sauliaus Čaplinsko kėdė.
Nors tuometis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga sprendimą atleisti S.Čaplinską priėmė dar praėjusių metų lapkritį, ilgametį ULAC vadovą nuo oficialaus atleidimo saugo nedarbingumas.
Pagal įstatymus, nedarbingumas gali trukti 120 dienų. S.Čaplinskas šio termino dar nėra viršijęs.
„Kai baigsis, tai ir pranešiu“, – apie ilgą nedarbingumą trumpai yra atsakęs S.Čaplinskas. Jis neatsakinėja ir į klausimus apie savo sveikatą, nes tai esą privatus reikalas.
A.Veryga, atleisdamas S.Čaplinską, teigė, kad pirma jo darbo diena po nedarbingumo bus ir paskutinė vadovaujant ULAC.
Dabartinis ministras A.Dulkys taip pat yra sakęs, jog pakeisti pirmtako sprendimo neturi pagrindo.
Aktyvus, bet nedarbingas
Kol bandoma oficialiai atleisti kelis mėnesius sergantį S.Čaplinską, ULAC vadovauja laikinasis direktorius, tačiau ši situacija stebina premjerę Ingridą Šimonytę: „Šiuo metu neaiškūs S.Čaplinsko tikslai. Ministras jau ne kartą minėjo, kad jo nuomonė dėl ankstesnio ministro sprendimo nesikeis.
Jei vadovui atrodo, kad sprendimas netinkamas, o, kaip suprantu, jam taip ir atrodo, tam yra teismai, kurie šią situaciją išnagrinėtų ir priimtų sprendimus. Nežinau, kam toks atidėliojimas naudingas.“
S.Čaplinskas yra minėjęs, jog dėl atleidimo tikrai kreipsis į teismą, o jo advokatai jau ruošia skundą.
Su Socialdemokratų partija į Seimą nesėkmingai kandidatavęs S.Čaplinskas taip pat tvirtino, jog buvo atleistas dėl politinių motyvų.
Nors oficialiai ir yra nedarbingas, viešojoje erdvėje nuolat šmėžuojantis S.Čaplinskas pastaruoju metu aštriai kritikavo Vyriausybės taikomas griežtas karantino priemones.
Viceministrei – įtarimai
Kovodami su koronavirusu krito ne tik ULAC ir NVSC vadovai. Dar tuomet, kai pirmoji koronaviruso banga atrodė sėkmingai įveikta, kovotojų gretas ėmė retinti teisėsaugos pareigūnai.
Praėjusių metų birželio mėnesį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo.
Įtariama, kad sudarant pirkimo sutartis galėjo būti sukčiaujama, klastojami dokumentai, legalizuotos neteisėtu būdu įgytos lėšos.
Viena iš šešių įtariamųjų tapusi ir priekaištų dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimo sulaukusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė pateikė prašymą atleisti iš darbo.
Atleido ir padėkojo
Tuometis ministras A.Veryga jį pasirašė, bet viceministrę išlydėjo padėkomis: „Tiesiog paaiškinsiu situaciją, kodėl viceministrai imdavosi darbų, kurie formaliai nėra įtraukti į jų pareigybės aprašą. Labai paprasta – nebuvo kada stumdyti vienam nuo kito darbus. Visi pagal galimybes darė tai, ką reikėjo, nes nebuvo laiko pareigybėms taisyti.
Esu dėkingas komandai, kad nebūdavo pasakymų, kad čia ne mano darbas ir aš to nedarysiu.“
Įtarimų korupcija sulaukusi viceministrė L.Jaruševičienė taip pat neįžvelgė savo kaltės ir teigė, kad iš pareigų traukiasi norėdama nuo įtarimų gintis kaip privatus asmuo ir nemesti šešėlio visai ministerijai: „Esu įtariama įgaliojimų viršijimu, bet noriu pasakyti, kad mano sąžinė rami.
Atlikau tai, ką privalėjau atlikti, ir atlikau tai sąžiningai. O jei reikėtų dirbti panašioje situacijoje ir priimti sprendimus ateityje, daryčiau tą patį.“
Beje, ikiteisminis tyrimas dėl įtartino testų pirkimo pradėtas birželio 10 dieną, o birželio 1-ąją L.Jaruševičienė savo dukrai butui pirkti padovanojo 88 tūkstančius eurų.
Ligoninių vadovams pavyko atsilaikyti
Susidūrimas su nauja liga – koronavirusu – pavasarį buvo nelengvas ir didžiųjų ligoninių vadovams.
Medikams trūko apsaugos priemonių, o emocijų buvo daugiau nei žinių apie naują infekciją.
„Tai – skandalinga ir pasibaisėtina. Negana to, tai nusikalstama!“ – vieną praėjusių metų kovo vakarą feisbuke išrėžė tuometis Vyriausybės vadovas S.Skvernelis. Premjeras įtūžo socialiniuose tinkluose pamatęs nuotraukas iš Kauno klinikinės ligoninės.
Juose buvo užfiksuotos kartą jau panaudotos ir į maišus sudėtos apsaugos priemonės – vienkartiniai kostiumai bei kaukės, kuriuos esą ruoštasi naudoti dar kartą.
S.Skvernelis tą patį vakarą pareiškė, kad sveikatos apsaugos ministras A.Veryga privalo nedelsdamas atleisti Kauno klinikinės ligoninės vadovą A.Naudžiūną.
SAM sudaryta komisija tyrimą baigė tik lapkričio mėnesį, tačiau nusikalstamų ar neteisėtų A.Naudžiūno veiksmų neįžvelgė.
Dėl galimų pažeidimų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje SAM pavasarį kreipėsi net į prokuratūrą.
Balandžio mėnesį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, tarnybos pareigų neatlikimo bei dokumentų klastojimo buvo nutrauktas praėjusią savaitę.
Nors tyrimo pradžioje taip pat buvo garsiai reikalaujama ligoninės vadovo V.Janušonio atsistatydinimo, prokurorai pažymėjo, jog tyrimas buvo pradėtas ne dėl konkretaus asmens galimos nusikalstamos veiklos.
Sugriežtinta grįžtančiųjų iš Lenkijos kontrolė
Trečiadienį pranešta, kad Lietuvoje per parą nustatyti 376 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 15 žmonių. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusu 100 tūkstančių gyventojų siekia 251,3 atvejo.
Vyriausybė yra numačiusi, kad šiam rodikliui pasiekus 150–200 atvejų į mokyklas galėtų grįžti pradinukai, o pasiekus 100–150 atvejų į klases būtų grąžinti ir abiturientai.
Mokinių grąžinimas į mokyklas ir buvo vienintelis su karantino švelninimu susijęs klausimas, kurį trečiadienį aptarė Vyriausybė. Ministrai pritarė Vilniaus savivaldybės prašymui pasirinktoje mokykloje nuo vasario 22-osios pradėti mokymą, periodiškai tikrinant mokytojus, moksleivius ir jų šeimų narius.
Per karantiną uždarytų įstaigų darbuotojai beveik kasdien rengia protesto akcijas – sporto entuziastai surengė treniruotę priešais Vyriausybės rūmus, o sostinės barų ir restoranų darbuotojai išsirikiavo gatvėse šalia savo įstaigų.
Tačiau Vyriausybė neskuba svarstyti ne tik protestuotojų, bet ir savivaldybių vadovų prašymų. Trečiadienį planuota svarstyti galimybę atlaisvinti judėjimą tarp Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei šių rajonų savivaldybių, bet šis klausimas nebuvo įtrauktas į Vyriausybės darbotvarkę.
Daugiau laisvės norėtų ir vienintelė Lietuvos žemėlapyje žalia spalva pažymėta Birštono savivaldybė. Per pastarąsias dvi savaites iki antradienio joje nebuvo fiksuotas nė vienas naujas koronaviruso atvejis.
Tačiau antradienį pasirodė pranešimas apie vieną naują užsikrėtimą, o Statistikos departamentas įspėjo, kad skaičiai gali klaidinti, nes Birštone gyvena nedaug gyventojų, todėl atliekama mažiau testų.
Nuo trečiadienio ryto sugriežtinta sausumos keliais iš Lenkijos grįžtančių vairuotojų kontrolė. Iki šiol iš kitų šalių į Varšuvos oro uostą parskridę lietuviai automobiliais į Lietuvą grįždavo be jokios patikros.
Nuo šiol pasieniečiai tikrins, ar vykstantieji iš Lenkijos pusės yra užpildę keliautojams būtinas anketas ir pasidarę COVID-19 testą.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai jau per pirmąsias valandas įsitikino, kad daug grįžtančiųjų ne tik nebuvo užpildę anketų, bet net nežinojo, kad tokių reikia.
