Tikrai nebe tas meistriškojo šaškininko R.Karbauskio meistriškumas palikus Seimą. Juk kaip kitaip galima vertinti šio didmeistrio iš Naisių ėjimą žaidžiant šešėlinės vyriausybės šaškėmis.

Iš pradžių pažadėjo, kad buvęs premjeras S.Skvernelis bus ne tik šešėlinis vyriausybės vadovas, bet ir visos opozicijos lyderis.

Bet tai opozicijai nenorint eiti po R.Karbauskio skvernu ir tapti Naisių priekaimiu, vien tik šešėliniu valstiečių premjeru, suprantama, nenorėjo būti ir S.Skvernelis.

Negana to, tą vien valstietišką šešėlinę vyriausybę R.Karbauskis sudarinėjo iš jam lojalių partinių veikėjų, o S.Skvernelio siūlytiems kadrams buvo uždegta raudona šviesa.

Nenuostabu, kad ekspremjeras atsisakė šešėlinio posto.

O vien šiuo atsisakymu istorija gali ir nesibaigti. Ar poroje, kurios santykiai būnant valdžios viršūnėse ir taip nebuvo rožėmis kloti, pagaliau pakvips realiomis skyrybomis? Ar S.Skvernelis, jau anksčiau ne kartą tuo grasinęs R.Karbauskiui, šį kartą pagaliau susirinks daiktus, taip pat už šešėlinės valdžios borto likusius bendražygius ir trenks Seimo valstiečių trobos durimis?

Bet jei ir netrenks, ar tai nereiškia naujo valstiečių nuosmukio? Jei taip, vadinasi, sutriks ne tik valstiečių, bet ir visos centro kairiosios opozicijos kraujotaka.

Tokios pagrindinės temos dabar viešumoje svarstomos po šaškininko R.Karbauskio ėjimo, kurio tikslas buvo papūsti naujo vėjo į partijos įvaizdžio bures.

Tačiau išėjo taip, kad valstiečių žaidėjo šaškė užbuksavo, o bene labiausiai gaivinančio vėjo gūsį pajuto vis labiau piliečių plakami valdantieji.

Prislėgti įvestų, bet prieštaringai vertinamų karantino suvaržymų ir pandemijos valdymo bėdų konservatoriai su liberalais nedelsdami pradėjo badyti pirštu į akivaizdžias šešėlinės valstiečių vyriausybės ir visos opozicijos bėdas.

Žodžiu, ko gero, net pats to nenorėdamas R.Karbauskis tapo konstruktyviu opozicijos lyderiu – padeda valdžiai, kai jai ir taip sunku.