Kol vieni keiksnoja Lietuvą užklojusią storą sniego dangą, Aurimui ši žiema yra tikra palaima: „Galėtų visos žiemos būti tokios“.
Pirmąją skulptūrą Aurimas sukūrė prieš dešimt metų. Mintis kilo bekasant į krūvas sodybą užpusčiusį sniegą.
Kadangi artėjo Sausio 13-oji, vaikinas nusprendė nulipdyti tanką.
Per keturias dienas kieme radosi 4 metrų ilgio ir 2 m aukščio tankas. Kad vaizdas būtų realesnis, į sniego tanką buvo įstatytas prekybos centre įsigytas vamzdis.
Sniego sodyboje netrūko, todėl šalia tanko Aurimas dar pastatė pilį.
Vaikinas tąsyk su bičiuliais iš sniego pjaustė dideles plytas ir per savaitę surentė 4 m aukščio pilies bokštą.
Netrukus prasidėjo atlydys, skulptūros ėmė tirpti.
„Tanką tris sykius prikėliau, pilies jau netaisiau“, – prisiminė Aurimas.
Vėliau per keturias dienas šalia tanko Aurimas pastatė laivo „Titanikas“ kopiją.
7 m ilgio ir beveik 2 m aukščio laivas turėjo ir kaminus, ir liukus.
Vaikino triūsas neliko nepastebėtas. Aurimo kruopštumu ir išmone džiaugiasi visas kaimas, o į feisbuką įkeltos skulptūrų nuotraukos sulaukia susižavėjimo šūksnių.
Aurimas skulptūras kuria be jokių brėžinių ar skaičiavimų.
Šiemet Paežerių dvaro kopiją jis lipdė žiūrėdamas į nuotrauką.
Meniškos prigimties jaunas vyras prisipažino, jog jam mokykloje patiko piešimo pamokos, gaudavo vien tik dešimtukus.
„Per karantiną kambaryje būti nusibosta“, – tikino Aurimas, džiaugdamasis, jog ši žiema nepagailėjo sniego, todėl gali užsiimti kūryba lauke.
Sniego skulptūrų lipdymo technologija vyras specialiai nesidomėjo, sakė, jog vadovaujausi savo supratimu ir nuojauta.
„Pirmiausia sukasu didelę krūvą. Ji per naktį susiguli, o tada jau galima dirbti, nes kitaip skulptūros imtų skilti ir trupėti“, – paaiškino Aurimas.
Šį vasarį per dvi dienas Kilikevičių sodyboje atsirado 5 m ilgio ir 1,35 m aukščio kruizinis laivas, po to Paežerių dvaro fasadas, kurį vakarais apšviečia prie paradinių durų esantys tikri žibintai.
„Šakotis – paskutinis šios žiemos kūrinys, nes žada atšilimą“, – kalbėjo Aurimas apie vasario 16-ąją baigtą skulptūrą, pastatytą prie gižiečių Danguolės ir Liutauro Jurgelaičių šakočių kepyklėlės.
„Aš pati jo paprašiau, kad sukurtų šakotį. Aurimas prisipažino ir pats turėjęs tokią mintį, tačiau nedrįso pasisiūlyti“, – pasakojo Danguolė apie kuklų sniego skulptūrų kūrėją.
Pirmą dieną, kaip įprastai, Aurimas sukasė didelę sniego krūvą, o kitą dieną ėmėsi darbo.
Meistrui prireikė kopėčių, ir per dvi dienas iškilo 3 m 33 cm dydžio šakotis.
„Vis žiūrėdavome pro langą, kaip jam sekasi. Matėsi, jog Aurimas ir pats džiaugiasi dirbdamas.
Šakočio spyglių jis nelipdė po vieną. Kluone susirado nedidelį sulenktos skardos gabalą, kišo jį į pagrindą, o po to apdailino tarpus.
Nusprendėme, jog šakotį reikėtų kaip nors nudažyti, kad atrodytų tikroviškesnis.
Ištirpinome pusę kilogramo ciberžolės ir purškėme aparatu. Po kiek laiko aparatas užšalo, baigėme dažyti rankomis“, – džiaugėsi puikia kepyklėlės reklama Danguolė, Aurimui už kūrybą padovanojusi tikrą šakotį.
Jaunas vyras neslepia, jog jam patinka aplinkinių rodomas dėmesys bei geri žodžiai. Aurimui smagu dovanoti žmonėms gerų emocijų.
Jis su tėvu užsiima želdinių tvarkymu, juos dekoratyviai karpo.
Karantinas pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, tačiau Aurimas, jei nelipdo skulptūrų, be darbo nesėdi.
Jaunas vyras kala inkilus, meistrauja dailias būdas šunims.
Aurimas yra aktyvus Gižų bendruomenės narys, dalyvauja visuose renginiuose, noriai skuba kitiems į pagalbą ir puošia ne tik savo sodybą.
Savo pagamintomis instaliacijomis – šviečiančiais rutuliais – prieš Kalėdas jis papuošė gyvenvietės centrą, o ankstesniais metais gižiečius sužavėjo sukurta švytinčia eglute.
