Savaitgalį Seimui minėsiant šimtą dienų po naujai išrinktų parlamentarų duotų priesaikų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išskyrė, jos manymu, svarbiausius parlamento veiklos akcentus.
Parlamento pirmininkė pažymi, kad Seimas pandemijos sąlygomis ėmė dirbti nuotoliniu būdu.
„Galime šį virsmą vadinti ir vienu svarbiausių technologinių pokyčių Seime. Nebuvo lengva, bet reikšmingi pokyčiai visada nelengvi“, – feisbuke rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, lyginant su ankstesnės kadencijos Seimu, šiame didelių skandalų nebuvo.
„Jokių didesnių sukrėtimų ar skandalų, jei lygintume su pirmu 2016 m. Seimo šimtadieniu, nematau. Taip, kai kas išėjo, kai kas svarsto išeiti, kai kas prarado neliečiamybę. Bet tai vertinu irgi kaip normalų darbą, o neliečiamybės atveju – ir kaip klaidos atitaisymą“, – teigė liberalė.
Ganėtinai pozityviai ir trumpai ji įvertinto ir pačią Seimo kadencijos pradžią, kuomet užvirė aršios diskusijos dėl pozicijų Seimo struktūrose.
„Pirmi pabangavimai kadencijos pradžioje labai greitai tapo normaliu darbu tarp koalicijos ir opozicijos“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
„Gana sklandžiai patvirtinome LRV ir biudžetą. Kaip ir kitus būtinus įstatymus“, – pridūrė politikė.
Galiausiai ji pabrėžė mananti, kad artėjančioje pavasario sesijoje opozicijai pavyks susitarti dėl opozicijos lyderio, o Seimui pritarti jos siūlomai advokato Vytauto Mizaro kandidatūrai į Konstitucinio Teismo teisėjus.
„Tikiuosi, kad pavasarį pamatysime opozicijos lyderį, Seimo kanclerį, dar vėliau patvirtinsime V. Mizarą į KT teisėjus. Pavasario sesijoje priimsime svarbius įstatymus žmogaus teisių srityje, atšauksime alogiškiausius draudimus ar ribojimus rinktis, pavyzdžiui, vaistus. Konkretesnius pavasario sesijos planus pristatysime kiek vėliau, dabar tai baigiama derinti tiek su koalicijos partneriais, tiek su Seimo komitetais“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
