Prezidentūra teigia, kad jos palaikoma ambicija iki vidurvasario Lietuvoje nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. populiacijos yra įmanoma, jei tik bus užtikrinti trys veiksniai. Iš esmės tai susiję ir su tuo, kaip darbą ir komunikaciją seksis organizuoti Vyriausybei.

„Tikslas, be abejo, yra labai ambicingas ir yra įvairių iššūkių keliaujant jo link. Tačiau matant, kokios dedamos pastangos iš Europos Komisijos, kad tos kliūtys būtų pašalintos – tai tikrai leidžia tikėtis, jog šį tikslą pasiekti yra įmanoma“, – LTR radijui sako prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta.

„Siekiant šio tikslo yra trys esminiai veiksniai“, – pažymi patarėjas.

Pirmiausia, akcentavo S. Krėpšta, tai yra gaunamų vakcinų kiekis.

„Čia dedamos pastangos ir matomas tam tikras proveržis“, – sakė jis.

„Tačiau labai svarbu tinkamai vykdyti ir vakcinavimo procesą ir siekti, kad tas procesas nacionaliniu lygiu būtų labai efektyvus ir, kad kuo daugiau gautų vakcinų atsidurtų skiepijimo centruose per kuo trumpesnį laiką“, – apie antrą svarbų veiksnį sako S. Krėpšta.

Pasak patarėjo, sprendžiant iš esamų skiepijimo spartos tendencijų, galima kalbėti apie tam tikras rizikas.

„Jeigu skiepijimosi tempai išliktų tokie, kokie yra šią ar praėjusią savaitę – tai, be abejo, rizika kyla. Praėjusią savaitę mes gavome apie 70 tūkst. vakcinų, ir tai sudaro prielaidas tikrai didinti vakcinavimo tempus. Kol kas matome, kad tie skaičiai nėra padidėję. Turėjome šventinių dienų, kurių metu vakcinavimo tempai ženkliai sumažėjo. Matant, kad vakcinų tiekimas augs, be jokios abejonės, turi augti ir paskiepytų žmonių skaičiai. Priešingu atveju, yra rizika, kad sandėliuose taip pat augs vakcinų kiekiai“, – teigė S. Krėpšta.

Galiausiai trečiasis veiksnys, siekiant suformuoti Lietuvoje kolektyvinį imunitetą iki vidurvasario – tai komunikacija.  

„Trečiasis principas, kuris yra be galo svarbus sklandžiam ir sparčiam skiepijimui, yra žmonių noras skiepytis. Čia labai svarbi tinkama komunikacija su skirtingomis žmonių grupėmis: su vyresniais, su jaunesniais asmenimis, tinkamas išankstinis jų informavimas ir registravimas“, – teigė S. Krėpšta.

Pasak patarėjo, žvelgiant į Vyriausybės darbą šiuo klausimu taip pat galima surasti kritikuotinų vietų. Jo teigimu, tikėtina, kad dėl valdžios komunikacijos ir informacijos stokos darbą iš dalies atnaujinęs verslas nesuskubo testuotis.

„Visada yra kur pasitepmti ir kur tobulėti. Vienas epizodas – matėme, kad gana vangiai testavosi smulkūs verslininkai, grįžtantys į ribotai atidarytus verslus. Viena vertus, galima kalbėti apie šiek tiek mažą verslininkų aktyvumą. Antra vertus, turbūt galima kelti klausimą, ar visi šie smulkieji verslininkai laiku gavo tinkamą informaciją, kur jie turėtų atvykti, kaip jie turėtų užsiregistruoti testavimui“,– sakė S. Krėpšta.