Konservatoriaus L.Kasčiūno vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) praėjusią savaitę uždarame posėdyje ketino aiškintis aplinkybes, kaip buvo skiriamas karinės žvalgybos vadovas.
Pernai vasarą tuometis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis juo paskyrė pulkininką Elegijų Paulavičių. Gali būti, kad buvusiam ministrui šis sprendimas kainavo ambasadoriaus postą.
Atšalti pasiųstas R.Karoblis prezidento nemalonę galėjo užsitraukti atsisakęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovu skirti kitą pulkininką – Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio bičiulį Saulių Guzevičių.
Prezidento Gitano Nausėdos vaidmenį šioje istorijoje buvo užsidegęs išryškinti L.Kasčiūnas, bet jo entuziazmas staiga išgaravo, o toks posūkis netruko apaugti įvairiomis versijomis.
Įžvelgė saugumiečių ranką
Daugiausia įtarimų sukėlė prieš komiteto posėdį vykęs L.Kasčiūno ir prezidento patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Dariaus Kuliešiaus susitikimas.
Tai užkliuvo ir visuomenininkui Dariui Kuoliui. Socialiniame tinkle jis ėmė svarstyti, kad L.Kasčiūnas galėjo sulaukti ir saugumiečių įspėjimų.
D.Kuolys nedetalizavo, kas galėjo išgąsdinti parlamentarą, bet atkreipė dėmesį, kad užsidegimo tirti karinės žvalgybos vadovo skyrimo peripetijas staiga nebeliko.
Iš tiesų, po uždaro NSGK posėdžio jo vadovas pranešė, kad parlamentarai nesiaiškino, ar šis paskyrimas galėjo turėti įtakos R.Karoblio karjerai ir ar pastarajam nebuvo daromas spaudimas.
L.Kasčiūnas jau kalbėjo tik apie tai, jog gali būti siūloma koreguoti karinės žvalgybos vadovo skyrimo tvarką taip, kad šis procesas būtų labiau demokratinis. Į šį procesą norima įtraukti kariuomenės vadą, Vyriausybę ir NSGK.
D.Kuolys svarstė, jog toks posūkis šioje mįslingoje istorijoje reiškia, kad parlamentas esą šantažuojamas, o karinės žvalgybos vado skyrimas perduodamas VSD įtakai.
Kas išgąsdino konservatorių?
Į kokias saugumiečių pinkles galėjo patekti L.Kasčiūnas?
Kai kurie politikai mįslingai užsiminė, kad „ant trumpo pavadžio“ šis konservatorius gali būti laikomas dėl tų pačių dalykų, kurie jam esą užkirto kelią tapti krašto apsaugos ministru.
Tuomet kalbėta, kad L.Kasčiūno kandidatūra buvo išbrokuota dėl buvusių sąsajų su nacionalistais, prieš kelerius metus rengtos prieštaringai vertinamų ultradešiniųjų Vokietijos parlamentarų viešnagės į Vilnių, taip pat ryšių su politinės korupcijos byloje teisiamo koncerno „MG Baltic“ vadovybe.
Dėl šių ryšių buvo metams suspenduota L.Kasčiūno narystė partijoje.
Be to, kalbama, kad konservatorius slaptosioms tarnyboms apie ryšius su verslininkais galėjo paatvirauti daugiau, negu užfiksuota teisme nagrinėjamoje byloje, ir taip tapti pažeidžiamas.
Norėjo išvengti peštynių
Tačiau „Lietuvos ryto“ kalbinti NSGK nariai gynė L.Kasčiūną sakydami, kad sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu, – tokiu atveju už virvučių turėtų būti tampomi jie visi, o taip esą nėra.
Kai kurie NSGK atstovai neoficialiai „Lietuvos rytui“ teigė, kad stabdžiai nuspausti ne dėl galimo šantažo, bet esą siekiant nepakenkti tarnyboms.
„Viešos mūsų peštynės vargu ar duotų naudos. Aišku, kad tuo pasinaudos mums nedraugiškos šalys. Jos tik ir laukia, kad mūsų tarnybos būtų diskredituotos“, – svarstė politikai, klausiami apie keistą L.Kasčiūno elgesį.
Parlamentarai lyg susitarę kalbėjo, kad L.Kasčiūnas galbūt kiek pasikarščiavo iš anksto žadėdamas aiškintis, ar R.Karoblis nepatyrė spaudimo skiriant karinės žvalgybos vadą ir koks šiame procese buvo prezidento vaidmuo.
Antai NSGK narys „darbietis“ Andrius Mazuronis tikino, kad jam nekilo įtarimų, jog L.Kasčiūnas staiga imtų gesinti įsiplieskiantį skandalą.
Opozicijos atstovas teigė nežinąs konservatoriaus santykių su VSD peripetijų, bet neigė, kad saugumiečiai galėjo šokdinti ir kitus šio komiteto narius.
Tikino viską išsiaiškinę
A.Mazuroniui antrino ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas: „Jeigu ten kažkas kažkam daro įtaką, tai, matyt, ir man turėjo ją padaryti, nes sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.“
V.Bakas yra vadovavęs Seimo tyrimui dėl verslininkų įtakos anksčiau vykusiems politiniams procesams ir gana kritiškai vertino tai, kad su „MG Baltic“ sietas L.Kasčiūnas tapo NSGK vadovu.
Vis dėlto parlamentaras nemano, kad L.Kasčiūnas būtų ko nors išsigandęs vertinant daug aistrų sukėlusį karinės žvalgybos vado paskyrimą ir kalbas, esą būtent dėl to R.Karobliui pasiūlyta atvėsti.
„Per posėdį paaiškėjo, kad procedūra vyko nepažeidžiant šalies interesų.
Mes informacijos, kad R.Karoblis galėjo būti šantažuojamas, negavome. Be to, ir neturėjome tikslo to aiškintis.
Kita vertus, būtų keista, jei prezidentas nesidomėtų tuo, kas skiriamas karinės žvalgybos vadovu.
Šiame procese turėtų dalyvauti daugiau subjektų. Posėdyje išsiaiškinome, kad R.Karoblis dėl kandidatūros, kurių buvo ne viena, tai ir darė. Jis konsultavosi tiek su prezidentu, tiek su premjeru ir netgi su tuomečiu Seimo komiteto pirmininku, nors įstatymai to nenumatė“, – kalbėjo V.Bakas.
Užmojai sukėlė įtarimų
Kad entuziazmas išsiaiškinti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovo skyrimo aplinkybes prigeso, dėmesį atkreipė ir buvęs NSGK vadovas valstietis Dainius Gaižauskas.
„Aš iš karto sakiau, kad ten nieko nebus. Nežinau, ką čia L.Kasčiūnas bandė ar norėjo pavaidinti, tačiau man jo iniciatyva sukėlė įtarimų. Aš jo motyvų nesupratau, bet paskui iš tiesų ta iniciatyva prigeso“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
Beje, uždarame komiteto posėdyje valstietis nedalyvavo, nes esą už L.Kasčiūno veržimosi aiškintis karinės žvalgybos vadovo skyrimo aplinkybes įžvelgė konservatorių bandymus apkarpyti prezidento galias: „Akivaizdu, kad ir L.Kasčiūnas bandė į tai pasijungti, pūtė krūtinę, bet jam nieko neišėjo.“
Paklaustas, ar galėjo būti, kad NSGK pirmininko užmojus kažkas sutramdė, D.Gaižauskas aiškino to nežinąs ir nenorėjo spėlioti, bet jam esą irgi pasirodė juokinga, kai L.Kasčiūnas iš tigro virto mielu katinu.
Politikas kartojo nežinąs, ar šįkart L.Kasčiūnas uodegą pabruko priminus kai kuriuos praeities dalykus, bet neabejojo, kad tai jam gali nuolat kišti koją: „Aš iš viso nesuprantu, kaip jis tapo šio komiteto vadovu. Akivaizdu, kad panašių įtarimų visąlaik kils ir jam bus sunku juos išsklaidyti.“
Taškas dar nepadėtas
Bet L.Kasčiūnas „Lietuvos rytui“ neigė, kad karinės žvalgybos vadovo skyrimo istorija jau baigta narplioti. Jis prieš kelias dienas į R.Karoblį kreipėsi raštu, prašydamas pateikti informaciją, ar buvo ir daugiau kandidatų ir kas juos teikė.
„Prašau, kad buvęs ministras atsakytų, kokia forma tie siūlymai jam buvo pateikti – žodžiu ar raštu. Per posėdį niekas iš devynių komiteto narių to nepaklausė, bet paskui išlindo šios spragos. Todėl prašome R.Karoblio patikslinti. Taigi procesas vyksta. Jeigu kas nors yra, ką mes galėtume turėti ir žinoti, būtų gerai susipažinti“, – aiškino L.Kasčiūnas.
NSGK vadovas taip pat neigė patyręs kokį nors spaudimą arba specialiųjų tarnybų šantažą: „Mane gali šantažuoti tik žmona ir kartais mano vaikai.“
L.Kasčiūnas nesutiko ir su D.Kuolio keliamais įtarimais, kad jis ar jo vadovaujamas komitetas esą galėjo tapti VSD įrankiu ir negali priimti savarankiškų sprendimų: „D.Kuolys gali būti suinteresuotas kelti tokias versijas, nes yra opozicinės politinės jėgos atstovas. Bet jo įspūdis yra absoliučiai klaidingas. Aš esu nustebęs dėl tokių jo įžvalgų.“
