Nors VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis galimybes lietuviškąjį Baltarusijos pavadinimą keisti į artimesnę šiai šaliai formą vertina skeptiškai, istorikai ir politologai laikosi vieningos nuomonės, jog tai padaryti būtina. Vis dėlto, galimų pavadimų vertinimai kardinaliai skiriasi.
„Ar kreipėsi S.Cichanouskaja, ar oficialusis Minskas, šiuo atveju net nėra svarbu, nes tai klausimas mums, Lietuvoje, patiems apsispręsti, kaip mes norime vadinti kaimyninę valstybę. Tai yra lietuvių kalbos vartotojų teisė apsispręsti, kaip savo kalboje vieną ar kitą reiškinį vadinti“, – „Žinių radijo“ laidoje prabėžė politologas Vadimas Vileita.
Klausimai dėl teisėtumo
Politologo, vertėjo ir žurnalisto V.Vileitos teigimu, Baltarusijos pavadinimas – vienas įdomesnių aspektų Baltarusijos ir Lietuvos santykiuose, todėl nenuostabu, kad šis klausimas iškilo. Vis dėlto, pasak politologo, jau prieš dešimtmetį Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į visas šalis su prašymu vadinti Baltarusiją savivardžiu.
Vadovaudamiesi Jungtinių Tautų nuostatomis, anot jo, daugelis Europos šalių iš tiesų Baltarusiją pradėjo vadinti Belarus.
„Lietuvių kalba yra kitokia – gana konservatyvi, turi savo taisykles, ir pavyzdžiui, pavadinimas Belarus, toks, koks būtų pageidaujamas patiems baltarusiams, lietuvių kalboje yra tiesiog neįmanomas“, – kalbėjo V.Vileita.
Šį kartą į Lietuvos Vyriausybę dėl šalies pavadinimo keitimo kreipėsi šalies opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Ne vienam kilo klausimas, ar ji tokią teisę turi, ar Lietuva turėtų šį kreipimąsi svarstyti rimtai.
V.Vileitos teigimu, tai – antrinis klausimas, kadangi pirmiausia tai – pačių lietuvių apsisprendimo klausimas, kaip jie nori vadinti savo kaimyninę šalį.
„Sviatlana Cichanouskaja šiuo metu laikoma neformalia Baltarusijos tautos lydere, tikėtina, laimėjusia prezidento rinkimus, bet nušalinta dėl to, kad buvęs prezidentas ir jį palaikantis jėgos aparatas atsisakė pasitraukti.
Tačiau buvęs prezidentas Baltarusijoje prezidentu nebelaikomas, jo tarptautinė bendruomenė nepripažįsta. Galima sakyti, kad tarptautinės bendruomenės pripažįstamos Vyriausybės šiuo metu Baltarusija neturi.
O iš principo, ar kreipėsi S.Cichanouskaja, ar oficialusis Minskas, šiuo atveju, man atrodo, net nėra svarbu, nes tai klausimas mums, Lietuvoje, patiems apsispręsti, kaip mes norime vadinti kaimyninę valstybę. Tai yra lietuvių kalbos vartotojų teisė apsispręsti, kaip savo kalboje vieną ar kitą reiškinį vadinti“, – pabrėžė politologas.
Be to, V.Vileitos žiniomis, egzistuoja versija, jog būtent Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pasiūlė S.Cichanouskajai pradėti šią diskusiją.
Idealaus varianto – nėra
Pats baltarusis, V.Vileita teigė palaikąs Gudijos pavadinimą – jo manymu, šis pavadinimas būtų artimiausias ir kitiems Lietuvos gyventojams. Vis dėlto, kaip argumentą „prieš“ politologas įvardintų aplinkybes, jog ne visada gudais buvo laikomi būtent dabartiniai baltarusiai.
„Kartais gudais buvo vadinami visi rytų slavai, o kiek žinau žemaičių tarmėse net ir aukštaičiai kartais buvo įvardijami kaip gudai. (...) Bet šiuo metu, šis žodis savo prasme yra susietas su šiuolaikine Baltarusijos respublika, tik kažkodėl laikomas ne pagrindiniu, o alternatyviu įvardijimu“, – kalbėjo jis.
Anot V.Vileitos, pavadinimas Baltarusija lietuvių kalboje atsirado sovietmečiu – yra tiesiog iš rusų kalbos dirbtinai perkeltas „Belarusija“ atitikmuo, iš esmės – Rusijos atmaina. Politologo teigimu, didžioji dalis baltarusių palaiko savo, kaip nepriklausomos, šalies statusą, o ir dėl istorinių priežasčių dabartinis Lietuvoje vartojamas šalies pavadinimas netinka.
„Nes pavadinimas Belarus kilęs ne nuo Rusijos, o nuo Rusios – nuo valstybinio darinio, kuris egzistavo Baltarusijos ir Ukrainos žemėse daug seniau negu atsirado dabartinė Rusija su centru Maskvoje“, – kalbėjo politologas.
Vis dėlto, V.Vileita teigia nematantis idealaus varianto, kuris galėtų tikti tiek lietuviams, tiek įvairių pažiūrių ir supratimų baltarusiams: „Baltarusija yra tokia valstybė, kurios tapatybė yra gana probleminė, dėl jos kyla daug konfliktų. Būtent tas skirtingas tapatybes ir atskleidžia įvairūs pavadinimų variantai“.
Anot jo, pakeisti pavadinimą reikėtų tiek dėl istorinio teisingumo, tiek dėl to, kad Lietuvoje vartojamas pavadinimas „Baltarusija“ baltarusiams skamba šiek tiek pašiepiančiai ir žeminančiai: „Pirminė jų reakcija visą laiką būna labai „Kodėl?“.
Neigiama reikšmė
Vilniaus universiteto rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas laidos metu kalbėjo, jog Baltarusijos – šalies, su kuria Lietuva turi glaudžius ryšius, pavadinimo klausimas yra istorinė ir politinė problema.
„Baltarusijos pavadinimas, kuriame ryškiai dominuoja žodis Rusija, ir yra tam tikra nuoroda bei priklausomybė – tiek politine, tiek geografine prasme“, – kalbėjo istorikas.
Anot jo, Baltarusijos pavadinimas atsirado XIX amžiuje, Rusijos imperijos laikotarpiu, įtvirtintas sovietmečiu. Iš pradžių žemės buvo skiriamos Rusiomis – Baltąja, Raudonąją, Juodąja Rusia. Tačiau po ATR padalijimo, kada baltarusiškos žemės atsidūrė Rusijos imperijos sudėtyje, rusifikacijos procesas šalį atvedė prie dabartinio pavadinimo.
R.Petrausko teigimu, Baltarusijos pavadinimo klausimą kelia ne tik Lietuva – Vokietijoje nusistovėjęs Baltarusijos pavadinimas „Weissrussland“ natūraliai, per kelis mėnesius buvo pakeistas į Belarus.
„Nereikėjo jokių sprendimų – buvo vienas kreipimasis, ir per kelis mėnesius laikraščiai, radijas, televizija pamažu pradėjo keisti pavadinimą, ir dabar šalis vadinama Belarus“, – pasakojo istorikas. Anot jo, tas pats įvyko Švedijoje, anglų kalboje – anksčiau.
R.Petrauskas laikosi nuomonės, jog Lietuvoje šią šalį turėtume vadinti Baltarusia. Anot jo, baltarusiai istorikai bei politikai suvokia, kad Baltarusia – ne Belarusija: taip nelieka tiesioginės nuorodos į priklausomybę Rusijai.
„Jei traktuojame Baltarusią kaip suverenią valstybę, vis dėlto pavadinime tai turi atsispindėti, ir tai būtų artima baltarusiškam savivardžiui“, – kalbėjo istorikas.
Tuo metu R.Petrauskas griežtai pasisakė prieš Gudijos pavadinimą – anot jo, toks pavadinimas nepatiktų ir Baltarusijos politiniam elitui.
„Lietuvių kalboje istoriškai, tai yra įrodyta, šiuo terminu vadino įvairius dalykus. Iš pradžių gudais buvo vadinami visi svetimšaliai, po to taip buvo vadinami rusėnai, bet buvo vadinami ir rusai. XX amžiaus pradžioje taip buvo vadinami ir baltarusiai.
Pasak lietuvių kalbos žodyno, kai kuriose lietuvių tarmėse gudais buvo vadinami net ir kaimyninio, lietuviško regiono žmonės, kurie kita tarme kalbėjo. Pavyzdžiui, panevėžiečiai kupiškėnus vadino gudais – „šiek tiek keistai, neaiškiai kalba“. Ir net toks posakis buvo: „Šitas gudas ir šnekėti nemoka“. Turime ir tam tikrą negatyvią konotaciją“, – kalbėjo istorikas.
Reikia daugiau argumentų
Tuo metu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas A.Antanaitis teigė, jog komisijos nariai būtinybės keisti Baltarusijos pavadinimą nemato.
„Vardyno pakomisė pasakė, kad iš esmės būtų tinkami trys pavadinimai – Baltarusia, Gudija ir Baltoji rusia. Ir jeigu būtų nuspręsta keisti, būtų galima rinktis iš šių. Tačiau mes labai aiškiai sakome, kad kol kas mes tos būtinybės nematome, todėl mums reikėtų labai daug istorikų, politikų ir visuomenės argumentų, kodėl tai turėtų įvykti“, – laidos metu kalbėjo A.Antanaitis.
Tuo metu argumentą, jog pavadinimą keisti reikėtų dėl sąsajų su Rusija, VLKK pirmininkas pavadino keistu.
„Tai – labai politinis argumentas, bet man jis atrodo ganėtinai keistas, nes jeigu Baltarusija virstų Baltarusia, šaknyje vis tiek lieka „Rus“, – kalbėjo jis. – Jei labai norėtume atskirti Baltarusiją nuo Rusijos, turėtume grąžinti senąjį, lietuvišką pavadinimą Gudija. Visada mes vadinome Gudija, gudais“.
Vis dėlto, A.Antanaitis teigė nesuprantantis, kas pasikeistų, jeigu Baltarusija būtų pradėta vadinti kitaip.
„Įsivaizduoju tokį dalyką, kad dabar politiškai išreikštume momentinį palaikymą opozicijai ar demokratijai, bet po metų ar kitų viskas užsimirštų ir štai staiga liktų toks nesisteminis pavadinimas. Jeigu, neduok Dieve, vėl santykiai pablogėtų su naująja Baltarusija (...), tai vėl atgal turėtume keisti pavadinimą? Dėl to žiūrime labai atsargiai, turi būti nepaprastai rimti argumentai“, – kalbėjo VLKK pirmininkas.
Pasak A.Antanaičio, S.Cichanouskajos pasiūlytas pavadinimo variantas Belarusia iš karto buvo atmestas, nes lietuvių kalboje bent pirmasis pavadinimo dėmuo yra verčiamas – anot jo, toks pavadinimas prieštarautų lietuvių kalbos taisyklėms.
