S.Skvernelio vadovaujamas šešėlinis ministrų kabinetas bus daug stipresnis nei tas, kurį suburs dabartinė dauguma. Taip trenkdamas Seimo durimis griaudėjo valstiečių vedlys R.Karbauskis.
Politikas šią savaitę paskelbė savojo ministrų kabineto sudėtį, o šešėliniu premjeru paskelbė save.
S.Skvernelis pranešė mandagiai atsisakęs siūlymo vadovauti šešėliniam valstiečių ministrų kabinetui, nes turėjo kitokią viziją, be to, jame pasigedo kitų opozicinių frakcijų atstovų.
Bet tokia versija įtikino ne visus. Net kai kurie valstiečiai pripažino, jog S.Skvernelis šešėlinio premjero postu nesusiviliojo turbūt dėl to, kad negalėjo pats pasirinkti ministrų. O kitų partijų atstovai prabilo, kad išlindo tikrame šešėlyje tūnoję S.Skvernelio ir R.Karbauskio nesutarimai.
Turėjo kitokią viziją
Bet „Lietuvos ryto“ pakalbintas S.Skvernelis tikino, kad jokių povandeninių srovių nėra: „Jei nenori, tai ir nedarai.“
Ekspremjeras teigė, kad dar iki šešėlinių ministrų kandidatūrų aptarimo išsiskyrė jo ir R.Karbauskio požiūris į tai, kuriuo keliu eiti: „Aš maniau, kad reikėtų rinktis platesnį kelią – bent pabandyti formuoti platesnę koalicinę vyriausybę.“
S.Skvernelio nuomone, opozicija kur kas daugiau pasiektų, jei suvienytų jėgas ir pasinaudotų dabartine situacija, kai dauguma yra trapi: „Bet buvo nuspręsta, kad šešėlinė vyriausybė būtų formuojama partiniu principu. Man atrodė, kad kitas kelias yra geresnis.“
Nemato grėsmės skilimui
Be to, buvęs premjeras aiškino, kad nuomonės išsiskyrė be konflikto ar pykčių.
Anot S.Skvernelio, ir jis į kiekvieną ministeriją pasiūlė po kelis kandidatus, o kai kurios pavardės atsidūrė sąraše.
Politikas taip pat neigė pasigirdusius svarstymus, esą galėjo būti spaudžiamas tapti partijos nariu. „Reikėtų klausti paties R.Karbauskio, bet nemanau, kad jis turėtų manęs bijoti“, – juokėsi S.Skvernelis, paklaustas, ar R.Karbauskio negalėjo išgąsdinti galimas jo sustiprėjimas.
Buvęs premjeras sakė kol kas nematąs pagrindo ir galimam valstiečių skilimui ar kitokiems galimiems poslinkiams buvusioje valdančiojoje partijoje: „Tokių grėsmių gal ir atsirastų, jei kalbėtume apie realaus ministrų kabineto formavimą.
Jei būčiau nesiūlytas ar nepaskirtas, tada gal ir būtų galima daryti tokias išvadas. O dabar viskas buvo padaryta – aš gavau pasiūlymą, o paskui buvo nuspręsta kitaip.“
Dėl vietos šešėlyje – aistros
Tačiau R.Karbauskis įsitikinęs, kad šešėlinės vyriausybės nebūna koalicinės.
Kai kurie kiti neoficialiai kalbinti valstiečiai „Lietuvos rytui“ tvirtino manantys, kad šešėlinio vienos partijos premjero posto atsisakęs S.Skvernelis galbūt taip siekia išsaugoti galimybę pretenduoti į apčiuopiamesnį Seimo opozicijos lyderio postą.
Be to, S.Skvernelis esą galėjo suabejoti ir dėl kai kurių kandidatūrų į šešėlinius ministrus.
Pasirodo, ir dėl šių postų buvo užvirusi kova. Joje krito buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, o šešėliniu vyriausybės nariu tapo Tomas Tomilinas.
Beje, šešėlinio ekonomikos ir inovacijų ministro posto atsisakė ir buvęs Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas. Jis „Lietuvos rytui“ teigė, kad tokį jo sprendimą lėmė panašūs į S.Skvernelio argumentai.
Bet kuriuo atveju panašu, kad ekspremjero atsisakymas valstiečiams ir jų lyderiui buvo gana netikėtas. „Tai buvo paskutinės minutės sprendimas. R.Karbauskis tikrai nedegė noru tapti šešėliniu premjeru, bet nebuvo kitos išeities“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo vienas valstiečių atstovas.
Dirbtinis duetas ima tolti?
Tuo metu kitų partijų atstovai mano, kad į šešėlį įlindęs R.Karbauskis nepaliko S.Skverneliui pasirinkimo. Jie prognozuoja, kad ilgainiui šie du politikai dar labiau nutols.
Tuo metu buvęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas neabejojo, kad S.Skverneliui turėjo nepatikti R.Karbauskio parinktas šešėlinis ministrų kabinetas: „Būtent premjeras turėtų turėti teisę formuoti kabinetą, bet labai panašu, kad jam tokia teisė nebuvo suteikta.“
G.Paluckas įsitikinęs, jog R.Karbauskis ir pats troško šio posto, bet negalėjo iš pradžių jo nepasiūlyti S.Skverneliui, dėl kurio buvusio populiarumo valdžioje išsilaikė ketverius metus.
Anot buvusio kairiųjų vedlio, pastarieji įvykiai rodo, kad dirbtinai kurtas dviejų vyrų ryšys nutrūko, o valstiečių gretose gali atsiverti ir didesnių plyšių.
Konkurencinės kovos
Seimo „darbietis“ Andrius Mazuronis irgi įsitikinęs, kad ir anksčiau tarp R.Karbauskio ir S.Skvernelio buvusi takoskyra vis labiau gilėja: „Be valdžios likę politikai ėmė kiekvienas galvoti apie save. Tarp jų jau kurį laiką yra labai didelė konkurencija.
R.Karbauskis kaišioja S.Skverneliui pagalius į ratus, kad jis netaptų opozicijos lyderiu.
Matyt, pastarasis nenori dar labiau aštrinti situacijos, todėl ir nesutiko būti šešėliniu premjeru.“
Anot A.Mazuronio, valstiečių lyderis bijo galimo S.Skvernelio sustiprėjimo, o jei jis gautų ir opozicijos lyderio postą, būtų dar labiau matomas.
Abu elgiasi pragmatiškai
Bet, pavyzdžiui, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis mano, kad tiesiog buvo surengtas dar vienas spektaklis.
„Jie abu elgiasi pragmatiškai. Nemanau, kad R.Karbauskis bijo S.Skvernelio sustiprėjimo. Nieko jis negali padaryti, viskas ir toliau yra partijos vadovo rankose.
Akivaizdu, kad tapęs šešėliniu premjeru S.Skvernelis sumažintų savo galimybes tapti Seimo opozicijos lyderiu, nes kitos opozicinės frakcijos nesutiktų. Koks gali būti lyderis, jeigu prisistatai valstiečių šešėliniu premjeru?
Dabar jis neužsikerta kelio juo tapti“, – kalbėjo R.Žemaitaitis.
Pasirinko ir ministrus
Šešėlinis premjeras R.Karbauskis pasirinko tokius šešėlinius ministrus: aplinkos – L.Girskienė, finansų – V.Ąžuolas, krašto apsaugos – D.Gaižauskas, švietimo, mokslo ir sporto – E.Jovaiša, ekonomikos ir inovacijų – D.Labanavičius, energetikos – A.Nekrošius, kultūros – A.Norkienė, socialinės apsaugos ir darbo – T.Tomilinas, susisiekimo – A.Vaitkus, sveikatos apsaugos – A.Veryga, teisingumo – A.Širinskienė, vidaus reikalų – G.Burokienė, užsienio reikalų – G.Surplys, žemės ūkio – K.Mažeika.
