Iš Vilniaus oro uosto per dieną pakyla vos keli lėktuvai, bet nei išretėję skrydžių grafikai, nei pavojus užsikrėsti koronavirusu keleivių nestabdo.
Ispanijai priklausančioje Tenerifės saloje poilsiaujantys lietuviai socialiniuose tinkluose juokauja, kad kas trečias gatvėje sutiktas žmogus kalba lietuviškai. Daug tautiečių šildosi ir Dubajuje.
Daugumai Vakarų valstybių uždraudus skrydžius, šiuos kraštus tiesiog užplūdo lietuviai.
Netrukus panaši situacija gali susiklostyti ir Egipte – Lietuvos kelionių agentūros vežti turistus į šią šalį žada po dviejų savaičių.
Tačiau bene populiariausia kelionių kryptis šiuo metu yra Maldyvai.
Vykti ten septynioms dienoms, apsistojant gerame viešbutyje su pusryčiais ir vakariene, Rimvydo Širvinsko kelionių agentūra „Makalius“ siūlo nuo 1000 eurų.
Koridoriumi tapo Varšuva
Nors iš Lietuvos nėra tiesioginių skrydžių į Maldyvus ir Meksiką, kelionių mėgėjai ten sugeba nusigauti ir per pandemiją.
Turistų lėktuvai į šias šalis kyla iš Varšuvos, kurią lietuviai pasiekia kas kaip išmano.
Lietuvos pasienis su Lenkija yra visiškai atviras. Jokių apribojimų nėra ir grįžtantiems. Lėktuvui nusileidus Varšuvoje automobiliais į Lietuvą planuojantiems grįžti turistams koronaviruso testas nėra privalomas.
Keliautojas pasipiktino
Vienas egzotiškų kelionių mėgėjas papasakojo apie dabar galiojančios tvarkos spragas: „Šiuo metu lietuviai dažnai išvyksta atostogauti į šiltuosius kraštus – viliojami labai pigiomis kelionėmis iš Varšuvos.
Tačiau valdžia negali kontroliuoti sugrįžtančiųjų. Galimai mutavusiais virusais svetur užsikrėtę asmenys nusileidžia Varšuvoje, o po to testas tiems, kurie vyksta į Lietuvą automobiliu, nėra privalomas. Paskui šie galimi „mutantai“ gali be jokių patikrų, testų vykti į Lietuvą, ir niekam tai nerūpi.“
Vyras pasidalijo ir savo atostogų šiltuosiuose kraštuose įspūdžiais: „Buvau nusipirkęs labai pigią kelionę į salą, kur plius 25 laipsniai, vandenynas, baseinas ir valgyk, kiek nori, už 600 eurų. Skristi turėjau iš Varšuvos.
Varšuvos oro uoste buvo matuojama temperatūra, o atvykus į viešbutį saloje reikalauta testo.
Vadinasi, šalys rūpinosi, kad į jas neatvyktų sergantys asmenys. O kaip Lietuvoje? Parskridęs važiavau automobiliu iš Varšuvos į Vilnių – nebuvo nė vieno posto, niekas niekur manęs nestabdė.
Išvykstant iš salos ir Varšuvoje jau niekas netikrino, ar esu sveikas, – išleidžia jau bet kokius. Teoriškai galėjau atvežti mutavusių virusų į savo šalį, ir niekas to nesužinotų.“
Keliautojas sakė, kad būdamas atsakingas pilietis prieš vykdamas namo pasidarė testą saloje likus parai iki skrydžio, be to, užsiregistravo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) sistemoje.
Testas buvo neigiamas, tad vyras nesupranta, kodėl valdžia jį, kaip kokį kalinį, panoro namuose laikyti 10–14 dienų: „Nesuvokiu, kodėl blokuojami keliai šalies viduje, kai žmonės nori, tarkime, nuvažiuoti į didesnę maisto prekių parduotuvę ar slidinėjimo trasas, o visiškai nekontroliuojami pasienio keliai, kur tūkstančiais gali važiuoti niekieno netikrinami „mutantai“.“
Ar sunku kontroliuoti pasienio postus, kurių yra tik keli?
Juk ten galėtų prašyti testų, bent matuoti temperatūrą ar reikalauti, kad keliautojas iškart užsiregistruotų NVSC sistemoje.
Žada griežtinti kontrolę
Vidaus reikalų ministrės patarėja Lina Laurinaitytė-Grigienė patvirtino, kad šiuo metu iš Lietuvos į Lenkiją galima išvykti be jokių apribojimų ir patikrų: „Šiuo metu išvykimas nėra tikrinamas, o dėl atvykimo galioja tvarka, kuri numato, kad patys atvykstantieji turi užpildyti anketas NVSC sistemoje ir turėti pažymą apie ne anksčiau nei prieš 48 valandas gautą neigiamą COVID-19 testo rezultatą arba užsiregistruoti atlikti šį tekstą ne vėliau kaip per 24 valandas nuo atvykimo.“
Pasak valdininkės, šiuo metu svarstoma, kaip būtų galima griežtinti vidaus sienų kontrolę: „Suprantame, kad sienos su Rusija ir Baltarusija nuolat kontroliuojamos ir tikrinami atvykstantys asmenys.
Jūsų klausimai ir mūsų stebėjimai rodo, kad reikia labiau kontroliuoti sieną su Lenkija, nes kita kaimynė – Latvija – pati įvedė griežtą sienos kirtimo tvarką.
Nuo šios savaitės pradžios buvo sugriežtinta keleivių, kurie atvyksta per šalies oro uostus ir Klaipėdos jūrų uostą, patikra.
Sąraše – visos valstybės
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savaitės pradžioje į viruso paveiktų šalių sąrašą įtraukė visas valstybes.
Vadinasi, iš bet kurios valstybės atvykusiems asmenims bus privaloma turėti tyrimo rezultatą, atliktą 48 val. iki atvykimo, arba atlikti tyrimą atvykus į Lietuvą.
Taip pat privaloma 14 dienų izoliacija su galimybe susitrumpinti ją – po 10 dienų savo lėšomis atlikus testą.
Nukėlė svarbias varžybas
Sėkmingai su koronavirusu kovojanti ir sienas uždariusi Australija nedaro išimčių net pasaulinio garso teniso žvaigždėms.
Kasmet Australijoje vykstantis tarptautinis teniso turnyras prasidėjo trimis savaitėmis vėliau, nei buvo numatyta, o Australijos teniso federacijai reikėjo pasirūpinti ir skrydžiais, ir apgyvendinimu.
Kad į Melburną atgabentų apie 1200 tenisininkų ir jų komandų narių, Australijos teniso federacija užsakė 15 skrydžių, į juos sausio viduryje buvo surinkti žaidėjai iš visų pasaulio kampelių.
Visi atvykusieji privalėjo dvi savaites praleisti karantine „Tennis Australia“ užsakytuose viešbučiuose. Po kelių dienų žaidėjams buvo leista išeiti iš viešbučio ir kasdien po penkias valandas treniruotis.
Buvo uždarytos ir žvaigždės
Nemažai tenisininkų skundėsi, kad rengėjai jiems tiksliai nepranešė apie visas karantino sąlygas, o tenisininkų judėjimo lyderiu apsiskelbęs serbas Novakas Džokovičius ėmė reikalauti švelnesnių apribojimų.
Pirmoji pasaulio raketė dar lapkritį kreipėsi į Viktorijos valstijos vyriausybę, kad tenisininkams antrąją karantino savaitę jau būtų leidžiama žaisti turnyruose.
Bet Viktorijos ministras pirmininkas Danielas Andrewsas atsakė, kad apie tai negali būti nė kalbos, nes svarbiausia yra jo vadovaujamos valstijos žmonių saugumas.
„Žmonės gali reikalauti visko, ko tik užsigeidžia, bet atsakymas yra „ne“, – atkirto ministras pirmininkas D.Andrewsas.
Uždrausti visi skrydžiai
Australijos garbės konsulas Lietuvoje Antonio Meschino taip pat nesupranta, kaip karantinas gali būti pusiau skustas, pusiau luptas: „Pandemijos laikotarpiu Australijoje kelionės į užsienį griežtai draudžiamos. Vyriausybės interneto puslapyje raudonomis raidėmis parašyta: „Keliauti draudžiama“. Vadinasi, keliones reikia pamiršti.
Atidarau kitą interneto puslapį ir kelionių krypties laukelyje įrašau Dubajų. Atsakymas – „nekeliauti“, įrašau Maldyvus – „nekeliauti“, Jungtiniai Arabų Emyratai – „nekeliauti“.
– Vadinasi, australai priversti sėdėti namuose?
– Taip, australams visiškai draudžiama keliauti. Mano nuomone, šiuo metu tai pats geriausias sprendimas. Žinoma, artimojo mirties atveju ar diplomatiniais tikslais išvykti leidžiama, bet tam reikia gauti Užsienio reikalų ministerijos leidimą.
Tačiau turizmas sustabdytas visiškai. Žinoma, australams paprasčiau – ten šviečia saulė, yra palmių ir paplūdimių. Lietuviams norisi pabėgti nuo žiemos.
Man irgi norisi, bet sąžinė neleidžia, todėl sėdžiu ir laukiu – dabar turime padėti vieni kitiems ir laimėti kovą su COVID-19.
– Ar tokios griežtos priemonės jau pasiteisino?
– Koronaviruso situacija Australijoje šiuo metu labai pagerėjusi. Blogiausia situacija buvo Melburne, kur net keturis mėnesius buvo taikomas griežtas karantinas. Ir tikrai griežtas – ne toks, kaip Lietuvoje, kur viskas lyg ir uždaryta, bet paslapčiomis vis tiek veikia.
Visko, ko tau reikia, gali nusipirkti, tik atvažiavus reikia palaukti prie durų. Australijoje tie keturi mėnesiai buvo labai griežti, o gyventojai stropiai laikėsi apribojimų. Čia jau mąstymo skirtumai.
Šiuo metu Australijoje tai vienur, tai kitur dar atsiranda nedidelių koronaviruso židinių, bet situacija yra kontroliuojama, o mirštamumas labai sumažėjęs.
Gatvėmis dauguma vaikšto su kaukėmis, kaimuose, kur mažiau žmonių, jos dėvimos rečiau.“
