Statistikos departamento atstovai sureagavo į Širvintų rajono merės pasisakymus apie susirgimų koronavirusu statistiką ir penktadienio vakarą išplatino pranešimą, politikės skleidžiamą informaciją pavadinę melagienomis.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė apie netikslumus pasveikusiųjų nuo COVID-19 statistikoje prakalbo savo socialinio tinklo paskyroje ir kelias dienas skelbė pranešimus apie pastebėtus statistikos netikslumus.

„Turime unikalią progą stebėti, kaip gimsta ir auga melagienos. Atkreipiame dėmesį, kad Širvintų rajono merės Ž. Pinskuvienės skelbiamoje informacijoje yra netikslumų, kuriuos norime dekonstruoti“, – pranešimą pradėjo Statistikos departamento atstovai.

Toliau pateikiame nekoreguotą laiško tekstą:

„1. Širvintų rajono merė rašo: Ir... Palyginti neišeina. Nes jame rodoma, kad per 14 d. atvejų yra 40. Skirtumas nedidelis, ne tūkstantinis, bet svarbus tuo, kad turėdami 40 atvejų per 14 dienų esame raudonojoje C3 zonoje, o turėdami 23 – tiek, kiek matome „Juvare“ sistemoje – būtume C2 zonoje. Sutikite, tarp 23 ir 40 lygybės ženklo nepadėsi.

„Negalima palyginti, bet palyginsime.“

Karantino (atlaisvinimo) kontekste svarbiausias rodiklis – naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų – ir tai yra 221 Širvintų rajone.

Merė tuo tarpu iliustracijoje raudonai apibraukia šiuo metu statistiškai sergančių skaičių – 40, tačiau tuo pat metu teigia, kad ima „40 atvejų per 14 dienų“ – kas apskritai neegzistuoja. Ir lyg neužtektų painiavos, palygina šį skaičių su kitos – NVSC Juvare – sistemos operatyviais duomenimis, kurie apskritai negali būti lyginami, nes nesutampa atvejų:

· priskyrimas parai (Lietuvos statistika priskiria 00.00–23.59, kaip priskiria NVSC, komentuoti negalime, nes nežinome)

· priskyrimas administracinei teritorijai (Lietuvos statistika priskiria vertindamas prioriteto tvarka: a. Registracijos metu tyrimui mobiliame punkte asmens nurodyta savivaldybė; b. Jei tokios nėra, yra parenkama pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašęs tiriamas asmuo, savivaldybė; c. Asmens deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje savivaldybė; d. Jei ir tokios nėra, tada naudojama tyrimą užsakiusios įstaigos savivaldybė; kaip priskiria NVSC, komentuoti negalime, nes nežinome).

· pats atvejis apibrėžiamas kitaip (Lietuvos statistika atvejus skaičiuoja: teigiami laboratorijų testai + šeimos gydytojų diagnozuota COVID-19 liga, NVSC: teigiami laboratorijų atvejai)

Tarp kitko praėjusią parą Širvintų rajone fiksuotas vos 1 naujas teigiamas COVID-19 atvejis.

2. Širvintų rajono merė remiasi NVSC vadovo interviu, kuriame šis abejoja dabar taikoma metodika, lygindamas pomidorus su agurkais: „Jam nerimą kelia tai, kad nesutampa NVSC ir Statistikos departamento skelbiami COVID-19 duomenys apie užsikrėtimo atvejus. Jeigu vakar NVSC duomenimis per parą buvo apie 600 COVID-19 užsikrėtusių asmenų, Statistikos departamentas skelbė tik apie 500 tokių atvejų.“

Lietuvos statistika skelbia naujus atvejus, kurie registruoti ankstesnę parą (00.00–23.59). Ankstesni atvejai, apie kuriuos sužinoma per deklaruojamąją parą, retrospektyviai atnaujinami ir priskiriami tai parai, kuria jie ir registruoti e. sveikatoje. Taip išvengiama savaitgalinių kritimų statistikoje, o duomenų analitikai gali analizuoti tikram įvykio laikui priskirtus duomenis.

Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu skelbia informaciją iš pirminio šaltinio, t. y. e. sveikatos, ir rengia rodiklius metodiškai (žr. https://osp.stat.gov.lt/covid-19-rodikliu-apibrezimai). Tai buvo padaryta todėl, kad duomenys būtų palyginami ir tvarkingi. Dar kartą primename, kad NVSC sistemos ir Valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos duomenys yra nelygintini, nes skiriasi:

· priskyrimas parai (Lietuvos statistika priskiria 00.00–23.59, kaip priskiria NVSC, komentuoti negalime, nes nežinome)

· priskyrimas administracinei teritorijai (Lietuvos statistika priskiria vertindamas prioriteto tvarka: a. Registracijos metu tyrimui mobiliame punkte asmens nurodyta savivaldybė; b. Jei tokios nėra, yra parenkama pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašęs tiriamas asmuo, savivaldybė; c. Asmens deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje savivaldybė; d. Jei ir tokios nėra, tada naudojama tyrimą užsakiusios įstaigos savivaldybė; kaip priskiria NVSC, komentuoti negalime, nes nežinome).

· pats atvejis apibrėžiamas kitaip (Lietuvos statistika atvejus skaičiuoja: teigiami laboratorijų testai + šeimos gydytojų diagnozuota COVID-19 liga, NVSC: teigiami laboratorijų atvejai)“, – rašoma išplatintame laiške.

Sureagavo ir ministras

Vėliau apie netikslumus susirgimų statistikoje skelbė ir keli kitų rajonų merai. Apie tai ketvirtadienį pasisakė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Pasak ministro, tai, kad buvo išsiaiškinta, jog nemaža dalis šiuo metu vis dar sergančiais formaliai laikomų gyventojų iš tiesų jau yra pasveikę, neturi jokios įtakos sprendimams dėl karantino priemonių.

„Yra tokia bėda: ir neurolingvistinė, ir vertimo į lietuvių kalbą, kad mes verčiant iš anglų kalbos turime žodį sergamumas“, – „Žinių radijui“ sakė jis, pažymėdamas, kad karantino režimo aktuali statistika yra tiksli.

„Atvejų skaičius verčiamas kaip sergamumas, ir mes patys ne kartą šį terminą taip vartojome. Jis sukuria iliuziją, kad tai yra sergamumas ir jį reikia lyginti su sergančių žmonių skaičiumi. Mes sutarėme, kad akcentuosime, jog šio karantino plano režimo priemonių keitimas yra atvejų skaičiaus pokytis. Jis pas mus yra tikrai tikslus ir eina iš pirminių šaltinių“, – pridūrė A. Dulkys.