Į gydymo įstaigą patekęs klausos negalią turintis žmogus ligoninėje mirė vienui vienas, nes ligoninė nesugebėjo užtikrinti gestų kalbos vertimo paslaugų. Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas žada nepasiduoti, savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad ligoninės turėtų užtikrinti tokią galimybę, tačiau kontroliuoti jų negali.

Apie visą kurčiųjų bendruomenę liečiančią problemą socialiniame tinkle papasakojo Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora. Jis apgailestavo, kad klausos negalią turinčiam žmogui ligoninėje nebuvo suteiktos gestų kalbos vertimo paslaugos, tad šis įvykis paskatino problemą iškelti viešai.

„Prieš porą savaičių sulaukėme kreipimosi iš kurčiojo artimųjų, nes, pablogėjus sveikatai, žmogus, kuris yra visiškai kurčias ir bendrauja tik lietuvių gestų kalba, atsidūrė ligoninėje. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą, kiekviena ligoninė sprendžia dėl artimųjų lankymo esant koronavirusui ir pandemijai. Suprantama, nes kiekviena ligoninė geriausiai žino savo situaciją ir galimybes.

Tačiau tokiam žmogui nebuvo suteiktos lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugos nuotoliniu būdu, artimiesiems leido aplankyti tik 15 minučių išimties tvarka, po Lietuvos kurčiųjų draugijos kreipimosi. Po šios situacijos kreipėmės į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, kad būtinai ligoninėse turi būti planšetiniai kompiuteriai ir įdiegta „Skype“ programa ir internetas.

Tokiu būdu tiek medikai, tiek aptarnaujantis personalas, pasinaudodamas nuotolinėmis lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugomis galėtų suteikti pacientui informaciją apie jo sveikatą, tolimesnius planus, tokiu būdu artimieji galėtų lietuvių gestų kalba palaikyti kontaktą su savo artimu žmogumi. Juk niekas ligoninėje nemoka gestų kalbos, negali susikomunikuoti“, – dėstė K.Vaišnora.

Pasak jo, iš Sveikatos apsaugos ministerijos draugija tik gavo atsakymą, kad tokia informacija yra perduota visoms ligoninėmis.

„Teoriškai gal ir viskas būtų gerai, tačiau ar praktikoje tas veikia? Ar tikrai visos ligoninės tuo pasirūpino?“, – klausė Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas.

Jis apgailestavo, kad ligoninėje gulėjęs klausos negalią turintis žmogus mirė taip ir nesulaukęs galimybės gauti jam reikiamų paslaugų.

K.Vaišnorą nustebino ir tai, kad kunigui buvo leista aplankyti ligonį, tačiau šeimos nariai nebegalėjo artimojo pamatyti nei gyvai, nei nuotoliniu būdu.

„Šiandien to kurčio žmogaus nėra. Jis mirė. Mirė vienui vienas. Medikai tik informavo artimuosius, kad liko tik kelios valandos. Tačiau neleido nei pamatyti, nei mirties valandą pabūti nors akimirkai kartu. Bet kunigui leido atvykti, mirties valandą išlydėti žmogaus sielą. Nieko prieš, kad leido kunigui. Nieko prieš tikėjimą ir bažnyčią neturiu.

Tačiau sunkiai suvokiu, kaip kunigui leidžiama, o artimam žmogui, kuris turi imunitetą, nes persirgo, nėra leidžiama. Artimam žmogui, kuris moka gestų kalbą ir jo buvimas, kurčiajam būtų mano nuomone, daug svarbesnis. Net per planšetinį kompiuterį negalėjo atsisveikinti. Tačiau reikia tik padėkoti vienam iš ligoninės darbuotojų, kuris prieš kelias dienas per tą planšetinį kompiuterį suteikė galimybę bent iš nuotolinio pasimatyti“, – kalbėjo K.Vaišnora.

Jis teigė apgailestaujantis, kad šioje situacijoje buvo pamirštas humaniškumas.

„Kiekvienas žmogus nusipelnė išeiti iš šio gyvenimo kiek įmanoma oriai. Deja, ši mirtis buvo liūdna ne tik kaip pats faktas, bet ir dėl humaniškumo stokos. O juk reikia tiek nedaug: planšetinio kompiuterio, „Skype“ programos, interneto ir informacijos visiems darbuotojams, kad galima tuo pasinadoti ir užtikrinti žmogaus teises, žmogaus orumą. Liūdna ir neramu“, – teigė Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas.

Sustoti nežada

K.Vaišnora naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad draugija po šio įvykio ir toliau sieks atkreipti gydymo įstaigų dėmesį.

„Mes tikrai oficialiai vėl kreipsimės. Pirmiausiai reikia atsakymo, kokiose ligoninėse yra planšetiniai kompiuteriai ir galimybė pasinaudoti nuotolinėmis lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugomis. O tose, kur nėra, reikia pirkti planšetinius, įdiegti „Skype“ programą su Lietuvių gestų kalbos vertimo centro kontaktais, užtikrinti spartų internetą ir informuoti ligoninės personalą.

Turime dirbti kartu, kad pakeistume šią situaciją. Aišku, tam reikės lėšų ir laiko, tačiau tai itin aktualus klausimas. Juolab išliekamoji vertė taip pat išlieka, juk net ir po pandemijos kurtieji bus ligoninės pacientai, todėl tai ilgalaikis sprendimas“, – aiškino K.Vaišnora.

Jis priduria, kad, pasirūpinus kompiuterine technika, kurtieji galėtų pasinaudoti ir nuotolinėmis psichologo paslaugomis, nes negalią turintys žmonės taip pat susiduria su daugybe emocinių ir psichologinių išgyvenimų.

Ministerija nežino, ar ligoninės pasiruošusios

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) portalui lrytas.lt atsiųstame atsakyme taip pat teigė, kad gydymo įstaigos apie būtinybę užtikrinti gestų kalbos vertimo paslaugas yra informuotos jau seniai. Tiesa, pažymima, kad kiekviena įstaiga už tai atsakinga pati.

„Siekiant užtikrinti, kad gydymo įstaigose besilankantiems specialiųjų poreikių, susijusių su klausos negalia, turintiems pacientams klausos negalia netaptų kliūtimi gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. raštu kreipėsi į gydymo įstaigas.

Jų buvo prašoma užtikrinti galimybę gauti gestų kalbos vertimo paslaugą ar svarstyti kitas galimybes, kad būtų užtikrintas kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas klausos negalią turintiems pacientams, pvz. organizuojant gestų kalbos vertimą nuotoliniu būdu“, – patikino SAM atstovai.

Pasak ministerijos, gestų kalbos vertimo paslaugas teikia Lietuvių gestų kalbos vertimo centras, turintis teritorinius skyrius penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose.

SAM teigimu, yra keli šių paslaugų teikimo būdai. Vertėją galima užsakyti iš anksto ir jis atvyksta sutartu laiku į nurodytą vietą, taip pat galima užsisakyti nuotolines gestų kalbos vertimo paslaugas per „Skype“ arba vaizdo skambučiais. Tokiu atveju vertėjui nereikia vykti į gydymo įstaigą.

„Gydymo įstaigos yra informuotos, kaip turėtų būti organizuojamas gestų kalbos vertimas pacientams. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija neturi informacijos, ar visos įstaigos atsižvelgė į ministerijos prašymą.

Už tai, kad pacientams būtų laiku suteiktos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, yra atsakingas gydymo įstaigos vadovas“, – rašė SAM.